Bankams už indėlius tuoj primokėsim

Nuo praėjusios savaitės „Swedbank“ trumpalaikius, iki 15 mėnesių, indėlius iš žmonių priima nulinėmis palūkanomis.

Banko Finansų tarnybos vadovas Remis Saltersas (Remy Salters) tokią situaciją aiškina labai paprastai: „Visų pirma Europos centrinis bankas šiuo metu taiko rekordiškai žemas bazines palūkanų normas, todėl atitinkamai mažėja paskolų palūkanos ir palūkanos už indėlius. Tai, žinoma, gera naujiena gyventojams, kurie turi paskolą ar planuoja skolintis, nes bankui mokamos palūkanos yra žemos, tačiau norintiems uždirbti iš pinigų laikymo indėliais reikėtų galvoti apie alternatyvas. Kita svarbi priežastis - Lietuvoje registruoti bankai moka dideles indėlių draudimo įmokas.“

Ar gali būti, kad bankai tiesiog žino, jog žmonės prieš euro įvedimą jau sunešė visus grynuosius, tai ir mokėti nėra čia ko? Pasak Lietuvos finansinės rinkos žaidėjus prižiūrinčios įstaigos Lietuvos banko, tiesiog mažėjant indėlių palūkanoms didesnė dalis lėšų laikoma einamosiose sąskaitose, o ne kaip terminuoti indėliai. 2015 m. vasarį Lietuvos rezidentų indėliai finansų įstaigose sudarė 16,2 mlrd. eurų ir buvo beveik penktadaliu didesni negu prieš metus. Suprantama, dalį šio augimo lėmė gyventojų ir įmonių siekis paprasčiau pasikeisti litus į eurus, kai praėjusių metų pabaigoje į bankų sąskaitas buvo įneštas didelis kiekis grynųjų pinigų.

Valstybė iš šešėlyje neva laikomus grynuosius į dienos šviesą pradėjo traukti Andriaus Kubiliaus vyriausybės laikais. Stasio Žumbio nuotr.

Taupyti nereikia, reikia skolintis

Taigi bankų veikla, susijusi su paskolų teikimu, yra prislopusi, o čia dar ir naujoji Europos centrinio banko skatinamoji pinigų politika. Pasirodo, Europos centrinis bankas, sumažindamas palūkanas, siekia paskatinti žmones vartoti. O svarbiausia - skolintis, skolintis ir dar kartą skolintis.

To neslepia ir Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas. Jis „Vakaro žinias“ tikino, kad gyventojai neturėtų išsigąsti naujovių, jo manymu, gali džiaugtis ne tie, kurie nori taupyti, o tie, kurie ketina skolintis: „Šiuo metu euro zonoje yra labai žemų palūkanų aplinka. Galima manyti, kad tokia padėtis išsilaikys dar ilgokai. Tai metų klausimas, o ne mėnesių. Tad tai palanki proga besiskolinantiems ir planuojantiems imti paskolas verslui ar būstui. Tai pačios žemiausios palūkanos. Žinoma, taupyti ši priemonė kurį laiką nėra labai patraukli. Indėliai atlieka pinigų saugojimo funkciją, bet neduoda grąžos.“

Deja, gražios pasakos labai jau primena girdėtas prieš beveik dešimtmetį, kai lietuviai susigundė palankiomis sąlygomis, o paskui ašarodami mynė teismų slenksčius bankams perrašinėdami turtą, nes paskolų išmokėti tiesiog nesugebėjo. „Tai neįvyks, nes yra atsakingo skolinimo nuostatai ir įstaigos jų laikosi, griežtai vertina mokumą, todėl numatyta, kad mokumas dėl apsidraudimo turi būti įvertintas taikant 5 proc. palūkanas“, - tvirtino S.Kropas. Tai visgi geros sąlygos ilgai nesilaikys? „Skolinimosi sąlygų, kurios buvo 2007-2008 metais, tikrai nebus, nes klientų mokumas vertinamas griežčiau. Ekonomika visuomet plėtojasi tam tikrais ciklais ir natūralu, kad negali tikėtis 30 ar 40 metų laikotarpyje, jog bus istoriškai žemiausios palūkanos, kokios yra dabar. Natūralu, kad kada nors įvyks tam tikras ekonomikos padidėjimas ir palūkanų kilimas“, - nuo tiesaus atsakymo, kad paėmę paskolą mažomis palūkanomis nuo jų kilimo po kelerių metų neapsisaugosite, bandė suktis S.Kropas.

Reikia lietuviško banko

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas, kalbėdamas su „Vakaro žiniomis“, susidariusią padėtį apibūdino kaip juokingą pro ašaras, bet pripažino, kad to buvo galima tikėtis: „Dar džiaugiuosi, kad nepaskelbė minusinių palūkanų. Tikėjausi, kad taip bus, nes link šito jau ėjo. Perspektyva tokioje situacijoje labai bloga, juk įnešant grynuosius pinigus į sąskaitą net „Swedbank“ taikydavo 0,8 proc. mokestį. Kur matyta, kad už tai, jog neši jiems pinigus, dar pats turi ir sumokėti. Bet esame tokioje situacijoje, kad neturime nė vieno lietuviško kapitalo banko. Todėl šiandien neturime kaip atremti tokius sprendimus.“

Bet B.Bradauskas sako žinantis, kaip bankų godumu galima pasinaudoti ne tik valstybei, bet ir piliečiams: „Dabar atsiranda galimybė skolintis valstybei labai menkomis palūkanomis. Manau, verta kelti klausimą - ir jam pritaria frakcijos dauguma, - kad būtų galima gyventi iš savų vidaus pinigų. Būtų galima skolintis bent už 0,5 proc., bet žmonės tokiu būdu skolintų valstybei, taip šiek tiek uždirbdami, o mes galėtume išspręsti pensijų, atlyginimų, kitus svarbius klausimus. Juk mūsų fiskalinis deficitas dar leidžia skolintis, o tokios palūkanos būtų labai palankios ir leistų staigiai išspręsti ilgai vilkinamus klausimus.“

Bankų juodajame sąraše B.Bradauskas sako galintis atsidurti ir dėl kitos savo idėjos - kredito unijas paversti lietuviško kapitalo bankais. Pasak parlamentaro, tai komerciniams bankams, pripratusiems nuolat skųstis dėl nuostolių, taip pat nebūtų saldus kąsnelis. „Nejau jie nori, kad valstybė viską padengtų. Kiekvienas verslas turi užtikrinti savo veiklą. Žinoma, ir kredito unijoms taikysime kryžminio garanto modelį. Juk verslas, kuris sukasi šitoje srityje, turi garantuoti už save. O dabar bankai skundžiasi, kad jiems dideli mokesčiai. Aišku, geriausia nieko nemokėti ir į Švediją išvežti visą pelną. Juk jei būtų blogai, čia nedirbtų. Visose valstybėse turi užtikrinti savo verslą, Lietuva čia jokio naujo dviračio neišgalvojo“, - bankų akiplėšiškumu piktinasi B.Bradauskas.

Rūtenis PAUKŠTĖ, Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas:

- Kaip reaguoti klientams ir ko toliau tikėtis, kai bankai ima siūlyti nulines palūkanas už indėlius?

- Klientams toks sprendimas, žinoma, nemalonus, nes visgi mes jaučiame, kad pinigai nuvertėja, o nieko negaudami už santaupas dalį pinigų žmonės praranda. Antra vertus, „Swedbank“ yra privatus verslas ir jis elgiasi pagal savo norą turėti pelningą verslą. Dabar klientams lieka kreiptis į kitus bankus ir kredito unijas, kurios siūlo palankesnes sąlygas.

- Bankui gyventojų pinigų nebereikia ar tiesiog apetitas auga?

- Manau, kad bankui nebereikia gyventojų pinigų. Beje, juk kalbama ir apie ateinančią krizę, kuri bus kažkuo kitokia nei visos kitos, tai gal bankai nori jai pasiruošti būtent tokiu būdu. Gal čia kuriama situacija, kai norima žmonėms padaryti spaudimą dėl didesnio ilgalaikių sutarčių kiekio. Bankai dabar yra įpareigoti pagal pareikalavimą per trumpą laiką grąžinti pinigus. Vadinamieji ilgo termino kreditai tokiu atveju yra naudingesni, nes gali prognozuoti ir investuoti ilgesniam laikui. Galbūt po šios naujovės eis bankų spaudimas pakeisti tvarką, kad būtų mokamos palūkanos ilgalaikiams kreditams tuo atveju, jei būtų atsisakoma privalomumo bankams pagal pareikalavimą grąžinti pinigus.

- Atsiskaitymai grynaisiais jau ribojami. Ar kuriama tokia situacija, kad neturėtume kito pasirinkimo, kaip tik naudotis banko paslaugomis?

- Reikia pripažinti, kad daugeliu atvejų jau dabar esame priklausomi nuo bankų, nors to dar neseniai tikrai nebuvo. Anksčiau žmogus dar turėjo savo pinigų, turėjo galimybę atlyginimą darbovietėje paimti grynaisiais. Dabar viso to nėra, taupydamos įmonės atsisakė buhalterijos padalinių ir visi atlyginimus gauname į bankų sąskaitas, pinigus gryniname iš kortelių, jomis apmokame savo pirkinius. Visos paslaugos ir mokėjimai vyksta tik per bankus. Tai yra ne tik verslas, bet ir mūsų gyvenimo dalis, todėl galima sakyti, kad tai tarsi socialinė paslauga. Ir šią paslaugų dalį mes jau galėtume vertinti ne tik kaip verslą. Nes jeigu bankas nemoka palūkanų, čia jo reikalas, bet jei mes esame priversti naudotis jo paslaugomis ir esame apmokestinami įkainiais, tai jau socialinė dalis. Bankai iš tokių paslaugų antkainių susirenka beveik tris šimtus milijonų eurų ir taip susikuria pagrindą po kojomis, kuris leidžia nebemokėti palūkanų ir nebeskolinti pinigų įmonėms.

Aš netgi esu skaitęs vieną įdomią mintį: kad kasdieniai bankų mokėjimai galėtų būti prižiūrimi ir reguliuojami. Tai galėtų būti tarsi nuo bankų veiklos atskirta sritis, kurią imtume vertinti kaip socialiai reikalingą sritį. Gal tuomet ir tiek skyrių nebūtų uždaroma įvairiose vietovėse, kur skatinama naudotis internetinėmis bankų paslaugomis, nors dalis žmonių net neturi kompiuterių. Yra šalių, kuriose taip pat mažinama bankų skyrių, tačiau pas mus grynųjų atsisakymas vyksta labai greitai, o mūsų šalyje vis dar yra nemažai žmonių, kurie sunkiai adaptuojasi, ir kažkodėl šiais žmonėmis nėra rūpinamasi. Uždaromi bankų skyriai, nes taip veikia bankų finansinė logika, bet prarandama socialinė logika.

- Taip siekiama žmones valdyti, nes grynieji jau leidžia žmogui būti nepriklausomam?

- Visai teisingai. Grynieji pinigai šiandien yra žmogui nepriklausomybė. Ir aš net nesu tikras, kad kortelės būtų saugesnės už grynuosius pinigus. Juk, kiek žinome, ir duomenys pas mus vagiami, ir iš kai kurių žmonių taip patogu net informaciją išgauti apie prisijungimus. Nereikia net piniginės ištraukti.

Paprastas pavyzdys - pajūryje praeitą savaitę prognozuotas stiprus vėjas. Jam nutraukus kelis laidus ir palikus kelis rajonus be elektros, ką ten gyvenantis ir tik kortelę turintis žmogus gali padaryti? Jis negalėtų net paprasčiausiai savimi pasirūpinti.

O ką jau kalbėti apie sudėtingą geopolitinę situaciją. Pakaktų kažkam gerai sumokėti, padirbėti, ir, atrodo, saugi sistema tampa labai pažeidžiamu dalyku. Paskui po tokių įvykių aiškintis būtų labai sudėtinga.

- Kodėl bankų pažaboti nepavyksta?

- Nes vyksta kova, kur rungiasi nelygios jėgos. Vyriausybė pati skolinasi iš bankų ir taip mes kiekvienas tampame skolingi. O kai sukuriama situacija, kad reikia prašyti iš banko pinigų, jie natūraliai tampa labai įtakingi. Visuomenės balsas yra visai kitos svorio kategorijos.

Todėl ir toliau vyksta lobizmas, bankų lobizmui išleidžiami didžiuliai pinigai, net Lietuvoje nuolat matome viešus bankų atstovų pareiškimus, kai jie mums patarinėja pačiais įvairiausiais gyvenimo atvejais, bet tyli tomis temomis, kurios nenaudingos bankui.

- Kaip reikėtų tuomet vertinti Lietuvos banko, kuris turėtų būti bankus prižiūrinti institucija, veiklą?

- Vokiečiai turi tokį žodį, kuris skamba panašiai kaip „jain“. Jis yra „nain“ ir „ja“ mišinys, reiškiantis ir „taip“, ir „ne“. Prieš tai buvusi banko valdyba tikrai sėdėjo stiklo kalne, nesikišo į jokius reikalus ir nieko nematė. Dabartinė banko vadovybė vietomis, galima sakyti, kai ką daro, bet esama ir pavyzdžių, kai telieka tikėtis, kad kas nors būtų daroma.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“