Dainius ŠPUČYS

Verslininko anketa

Kaip kilo mintis pradėti prekiauti šviestuvais?

Dar sovietmečiu atvykau į Klaipėdą mokytis, apsigyvenau studentų bendrabutyje. Mama duodavo per mėnesį gal 10 rublių, bet norėjosi ir į kiną nueiti, ir merginą nusivesti. Žodžiu, tų pinigų neužtekdavo, todėl ir ėmė suktis mintys apie verslą. Jų buvo įvairių, bet "užkibo" šviestuvai. Pirmiausia pradėjau jais prekiauti turguje, ir gana sėkmingai. Vėliau taip pat sėkmingai prekiavau urmo bazėje, o prieš penkerius metus išlindome į šviesą.

Ar nėra sunku išlikti rinkoje, kai niša jau užpildyta?

Nė viena niša negali būti užpildyta visiškai. Visada galima kuo nors konkuruoti, nes atsiranda naujovių arba grįžta seni dalykai. Man pačiam šis verslas yra labai įdomus - gražūs šviestuvai mane žavi. Į parodas važiuoju ir šviestuvus paprastai renkuosi pats, nesiunčiu ten vien tik vadybininkų. Salone dauguma šviestuvų yra būtent tokie, kokie man patinka. Galbūt tai nėra gerai, nes reikėtų atsivežti tokius, kuriuos labiausiai perka. Tačiau atsiranda ir bendraminčių. Žmonės, atėję į mūsų saloną, dažnai sako, kad čia asortimentas visai kitoks.

Kokie šviestuvai lietuvių yra mėgstamiausi?

Lietuviai dabar mėgsta tai, kas paprasta. Populiarus baltas stiklas. Per dešimt metų, kiek esu šiame versle, žmonių skonis ženkliai keitėsi. Kažkada lietuviams labiausiai patiko tai, kas blizga, o dabar blizgučius perka retai. Dauguma dizainerių, kurie apsilanko salone, renkasi paprastesnius šviestuvus, prie kurių lengviau dera baldai. Šviestuvas yra vienas iš pagrindinių interjero elementų, kurio gali nematyti, tačiau savo funkciją jis atlieka.

Ar galima daugelį metų dirbti toje pačioje srityje ir neišsisemti?

Išsisemti neįmanoma - žmogus tik tobulėja. Jei prekiaučiau šviestuvais, batais ir, tarkim, automobilių alyva, tikriausiai apie nieką ir neišmanyčiau. Galbūt ir būtų įdomu dar ką nors išbandyti, tačiau kitose srityse jau yra gerai savo darbą ir verslą išmanančių specialistų, todėl ten patekti ir dirbti būtų nelengva.

Jums yra tekę ne tik vadovauti, bet ir būti pavaldiniu. Kas lengviau?

Lengviau būti pavaldiniu, nes atsakomybė tuomet yra mažesnė - tik prieš viršininką. Aš dabar esu atsakingas ir prieš save, ir prieš šeimą, ir prieš darbuotojus. Jiems turi būti laiku išmokėti atlyginimai, reikia pačiam pagalvoti ir apie visus kitus dalykus.

Koks Jums yra geras darbuotojas?

Geras darbuotojas darbe sprendžia tik su darbu susijusias problemas. Namų problemos turi būti paliktos namie. Žinoma, tai tik vienas aspektas. Geras darbuotojas taip pat yra tas, kuris nebijo viršininko, gali sakyti tiesą jam į akis. Tada jau galima išspręsti problemą. Aš taip pat ne visada teisus, tačiau susėdę kartu su darbuotojais ir pasikalbėję mes galime daug.

Ar laikote save darboholiku?

Tikrai toks esu, bet manau, kad tai blogai. Kai žmogus nepailsi, darbas nėra toks vaisingas, koks gali būti. Jei nespėju padaryti kokio darbo, vis tiek negaliu atidėti jo rytdienai, nors galbūt pailsėjęs jį nudirbčiau keliskart greičiau.

Kaip įsivaizduojate svajonių poilsio dieną?

Pasiimčiau vaikus, žmoną, šunį ir važiuotume pasivaikščioti prie jūros, į Smiltynę. Nesu klaipėdietis, tačiau Klaipėda man visada labai patiko, ir manau, kad nebūtina kur nors važiuoti, norint gerai praleisti laisvalaikį. Čia yra tikrai gražių vietų, kur galima pailsėti.

Firmos "Terra lucida" savininkas Dainius Špučys. Algirdo KUBAIČIO nuotr.

Kalbino Giedrė NORVILAITĖ