Dujos tampa prabangos preke

Brangs šildymas

Finansų ministerijos laukia nauja užduotis, kaip Lietuvoje nuo kitų metų gegužės 1-osios įvesti akcizą visoms gamtinėms dujoms. Pasirodo, Lietuvai nėra jokios prošvaistės tokio akcizo neįsivesti, nes dar 2003-iaisiais pasirašėme ES direktyvą, reglamentuojančią įsivesti tokį mokestį per 10 metų. Po įstojimo dešimtmečio jubiliejus laukia jau kitąmet.

Įsivedus akcizą, iš karto pakiltų ir šildymo kaina. Tiesa, Lietuva turi vienintelę išlygą - siekti minimalių tarifų. Kurie, pagal ES direktyvą, yra 20 Lt/tūkst. kub. m verslo klientams, 40 Lt/tūkst. kub. m privatiems klientams. Tai sudarytų papildomus 2 procentus dujų kainos.

Tai esą padidintų įplaukas į biudžetą, mat Lietuvos energetika 80 proc. paremta dujomis. Be akcizo, Lietuva, remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadomis, už dujas moka vieną didžiausių kainų ES. Šį pavasarį dujos kainavo apie 1280 Lt už tūkstantį kubinių metrų.

Spėjama, jog dujų akcizo įvedimą labiausiai pajus mažiausias pajamas gaunantieji. Nors už šildymą per mėnesį tektų pakloti daugiausia 10 litų daugiau nei įprastai, tai itin sustiprintų socialinę atskirtį. Kai kurie analitikai skaičiuoja, jog tai padengtų planuojamo didinti NPD (neapmokestinamo pajamų dydžio) sąnaudas, kuris nuo kitų metų planuojamas 100 litų didesnis.

Žinojo, bet nesakė

Verslininkai, pasak Kauno regiono smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko Arturo Mackevičiaus, naują dujų mokestį pajus skirtingai.

„Yra verslo, kuriame dujų sunaudojimas yra žymus. Tai yra bent 50 procentų visų išlaidų, tai galbūt būtų tikslas didinti savo produkcijos kainas. Kitais atvejais, tai bendrai sudaro gerokai mažesnę dalį - apie 10-15 procentų“, - apie įmonių dujų sunaudojimo kiekius kalbėjo A. Mackevičius.

Tai, verslininkų atstovo teigimu, absoliutus neskatinimas naudoti dujas valstybėje ne tik įmonėms, bet paprastiems žmonėms.

„Dar, be akcizo, jei nuims lengvatinį dujų PVM, tai labiausiai palies mažiausiai pasiturinčius šalies piliečius. Tai juk pirmo būtinumo paslaugos branginimas. Taip tik bus padidinta socialinė atskirtis. Juk dabar valdžia itin stengiasi, kaip ją mažinti, o ne didinti. Lygiai taip pat kaip ir „Sodros“ lubų įvedimas yra ne mažinantis, bet didinantis socialinę atskirtį. Tai yra, iškinkė stipriausius arklius nuo „Sodros“ biudžeto vežimo“, - aiškino A. Mackevičius.

Verslininkų atstovo įsitikinimu, apie šią ES direktyvą valdžia žinojo dar 2003-iaisiais. Savo ruožtu ji galėjusi ruošti tiek piliečius, tiek verslo žmones tokiam didinimui.

„Žmonės būtų pasirinkę kitokį šildymo, verslininkai kitokį energijos gamybos būdą. Bet nebuvo nieko apie tai kalbama, gal žmonės nebūtų pardavinėję savo miškų. Kiekvienas būtų priėmęs sprendimus. Arba galėjo tą akcizą įvesti pamažu, kad žmonės priprastų“, - valdžios netinkamų sprendimų padarinius apibrėžė A. Mackevičius.

Tačiau, anot jo, labiausiai pabrangs patalpų šildymas.

„Jis ir taip yra auksinis, ir šeimos biudžete sudaro labai didelę dalį“, - konstatavo A. Mackevičius.

Povilas GYLYS, Seimo narys, ekonomistas:

- Kaip dujų akcizo įvedimas atsilieps paprastam žmogui?

- Yra tokia direktyva, ji buvo dešimčiai metų atidėta ir dabar reikia vykdyti. Čia yra du dalykai. Visų pirma, tai yra lengvai surenkamas mokestis. Nes šito dalyko neatsisakysi, nuo to nepabėgsi. Mokesčių surinkimo atžvilgiu tai yra gana efektyvu. Nors tai pelningo įnašo biudžetui nesuteiks. Nes 2, tai ne 5 procentai.

Be to, tai turės infliacinį postūmį ir ypač nukentės neturtingos šeimos. Šis mokestis pagal prigimtį yra regresinis, kai didesnė mokestinė našta gula ant neturtingųjų pečių. Socialine prasme tai papildomas krūvis, nors tai ir atrodo, kad keli litai - nedideli pinigai. Bet neturtingoms šeimoms - dar ir kaip dideli.

- Ar Lietuva turi galimybę pratęsti ES direktyvos įsigaliojimą? O gal pats laikas pirmą kartą valdžiai pasakyti „Ne“?

- Sakyti „Ne“ reikia paskutiniu atveju. Tačiau visiškai nepaisyti šių direktyvų negalime, nes patirsime ir jų neigiamą atsaką. Pavyzdžiui, prašant kažko iš jų, jie pasakys „Ne“. Taip pat ES yra mėgėjai skirti baudas už sutarčių nevykdymą. O pasirašyti jas juk lengviausia, 10 metų ilgas laikas. Nors taip tik atrodo. Bet derybų kelias visada atviras, tad bandyti būtina. Tikiuosi, kad Vyriausybė tikrai bandys dėl to derėtis.

- Kokia nauda iš to akcizo bus pačiai ES?

- Taip jie bando suvienodinti konkurencingumo sąlygas. Nes akcizai yra skirtingi, tai ir kainos yra skirtingos. Vadinasi, konkurencingumas tos šalies tam tikrame sektoriuje yra mažesnis ar didesnis. Tokia yra pagrindinė idėja - išlyginti sąlygas visoms ES šalims.

- Turėjome 10 metų įvesti šį akcizą. Ar nebuvo įmanoma įvesti jį pamažu?

- Žinot, politikai vengia tokių dalykų ir atideda paskutinei dienai, nes tai nepopuliarus dalykas ir kiek gali, tiek atideda. Jei būtų bandę įvesti po truputį, psichologinis poveikis žmonėms nebūtų toks aštrus, kaip bus dabar. O viskas kris ant šios Vyriausybės pečių. Tikrai buvo galima didinti iš pradžių 5 litais, po metų 15 litų ir taip priartėti prie reikalaujamos sumos. O ir infliacinį postūmį ne taip pajustume.