EP įpareigos bankus informuoti ne tik apie būsto paskolų galimybes, bet ir pavojus

EP įpareigos bankus informuoti ne tik apie būsto paskolų galimybes, bet ir pavojus

Europos Parlamentas (EP) svarsto direktyvą, kurią priėmus bankai, prieš suteikdami būsto paskolas savo klientams, būtų įpareigoti paaiškinti gresiančius pavojus, galimybę prarasti būstą.

Pagrindinis Europos Komisijos EP teikiamos direktyvos tikslas yra sukurti naują teisinį reguliavimą Europos Sąjungos lygmeniu, kuris paskatintų "atsakingą skolinimą". Europos Komisijos požiūriu, neatsakingas bankų ir kitų kredito institucijų elgesys prisidėjo prie būsto paskolų krizės Europoje.

Balsavimas dėl direktyvos EP ekonomikos ir pinigų reikalų komitete vyks vasario pabaigoje. Jeigu procesas vyks sėkmingai, jau šią gegužę planuojama pačią direktyvą pateikti balsavimui EP.

Vėliau valstybės narės turėtų per dvejus metus pritaikyti direktyvą savo šalių teisėje.

" Būsto paskola nėra tik ryšys tarp dviejų pusių - ją imančio žmogaus ir ją duodančio banko. Būsto paskolos daro poveikį visai ekonomikai, ir jei ši rinka yra stabili, nėra didelių sukrėtimų, iš karto išauga ir visos ekonominės sistemos stabilumas, pasitikėjimas, todėl apribojimai šiuo atveju yra reikalingi", - Briuselyje EP seminare žurnalistams sakė vienas iš paskolų direktyvos iniciatorių, už vidaus rinką ir paslaugas Europos Komisijoje atsakingas Džonatanas Faulas (Jonathan Faull).

Naujoji direktyva nustatytų tam tikrus kriterijus paskolų reklamavimui, siekiant išvengti galimo klientų apgaudinėjimo, ir įpareigotų kredito įstaigas ir bankus apskritai suteikti daugiau informacijos apie paskolas, kad vartotojai galėtų lengviau palyginti skirtingų šių paslaugų teikėjų paskolų davimo sąlygas.

Dž. Faulas citavo Europoje atlikto tyrimo duomenis, pagal kuriuos 59 proc. europiečių imdami būsto paskolą gerai nesuprato visų jos sąlygų, kuriam laikui įsipareigoja, kaip gali kisti palūkanos ir pan.

Direktyva įpareigotų bankus įvertinti paskolos ėmėjo galimybes ją grąžinti prieš ją suteikiant ir visuomet sudaryti galimybes paskolą turinčiam, jei tai įmanoma, sumokėti paskolą iš anksto, be papildomų sąlygų.

"Ir skolinimas, ir skolinimasis turi būti atsakingas. Neatsakingas paskolos ėmimas, neįvertinant savo būsimųjų pajamų, veda prie nekilnojamojo turto burbulų. Tačiau kaltė tenka ir bankams, kurie tokius paskolų ėmėjus stengiasi tiesiog išnaudoti, nematydami platesnio savo veiksmų poveikio", - pabrėžė Dž. Faulas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nors problemos šiuo atveju panašios visose šalyse, jokių veiksmų veikti Europos mastu kol kas nebuvo imtasi. Tai leidžia egzistuoti situacijai, kuomet teisinis reguliavimas skirtingose šalyse yra visiškai skirtingas, paskolų teikėjai savo sąlygas aprašo sudėtingai, taip, kad paprastam klientui suprasti visus niuansus sunku. Jo pastebėjimu, sunku palyginti netgi dviejų skirtingų teikėjų toje pačioje šalyje siūlomas sąlygas, jau nekalbant apie galimybę imti paskolą būstui užsienyje, todėl vartotojui sunku rinktis.

EP ekonomikos ir pinigų reikalų komitetas, apsvarstęs Europos komisijos siūlomą direktyvą, siūlo dar labiau išplėsti reguliavimą. Komiteto požiūriu, aiškus teisinio reguliavimo šioje srityje išplėtimo tikslas turėtų būti tvarios Europos paskolų rinkos sukūrimas, kurioje ne tik būtų geriau apsaugoti vartotojų interesai, bet ir pačios paskolos būtų mažiau koncentruotos: būtų daugiau mažesnių paskolas teikiančių įstaigų ir mažesnė rinkos dalis priklausytų didiesiems bankams.

Komiteto nuomone, tai padėtų tiek apsaugoti paskolas imančius, tiek apsisaugoti nuo galimų krizių ateityje.

Komitetas ir Europos Komisija sutaria, kad visiško teisinio reguliavimo suvienodinimo skirtingose šalyse siekti jokiu būdu nereikia: skirtingose valstybėse tradiciškai susiklostęs požiūris į paskolas, jų ėmimo taisykles yra skirtingas, ir tai keisti būtų žalinga.

Europos Komisijos siūlomas reguliavimas nepakankamas atrodo ir EP ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Šio komiteto nuomone, įstatymų suderinimas ES lygiu turi būti didesnis, taip pat komitetas siūlo dar griežčiau kontroliuoti skolinančių kredito institucijų galimybes nustatyti ir keisti paskolų palūkanas.

"Vartotojai tiesiog neturi laiko gilintis į dokumentus, juos paveikia reklamos, kurias bankai iš esmės gali pateikti kaip nori. Turi egzistuoti standartizuotas informacijos dokumentas, kad būtų galima lengvai palyginti ir žinoti, kuo skiriasi skirtingi pasiūlymai", - sakė Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto atstovė Reina Klaud Mader (Reine-Claude Mader).

Ji taip pat teigė esanti už tai, kad imantis būsto paskolą žmogus dalį jos turėtų padengti iš savo pinigų iš karto. Pasak jos, tai skatintų žmones būti atsakingesnius, suprasti paskolos rimtumą, atbaidytų nemokius klientus, neleistų bankams jų išnaudoti.

Siūloma direktyva susilaukė Europos būsto paskolų teikėjų federacijos kritikos. Šios federacijos atstovė Anika Lambert (Annika Lambert) pabrėžė, kad direktyva padidins paskolų teikimo sąnaudas, ir paskolų teikėjai šį padidėjimą perkels ant tų, kurie paskolas ima, todėl paskolas pasiimti galės mažiau žmonių, jos pabrangs.

"Reikia suprasti, kad bet kokie veiksmai, kurie didina vartotojų apsaugą, kartu ir kelia didelių problemų skolintojui. Todėl reikia žiūrėti, ar tai tikrai apsimoka ir ar priemonių, kurių siūloma imtis, įgyvendinimas galų gale neatneš daugiau finansinės žalos negu naudos", - sakė A. Lambert.

Ji užsiminė, kad galbūt ir direktyvos priėmimo laikas nėra tinkamas, reikėtų ją atidėti.

Europos vartotojų organizacijos Teisės ir ekonomikos departamento vadovė Ana Fili (Anne Fily) pabrėžė nors ir palaikanti direktyvą, tačiau pripažįstanti, kad valstybėms narėms reikia palikti nemažai veiksmų laisvės, kadangi tiek teisinis reguliavimas, tiek paskolų gavėjų skaičius, tiek sąlygos skirtingose valstybėse iš esmės skiriasi.

"Namo pirkimas - dalykas, kuris lemia asmens ateitį 20-30 metų į priekį, todėl blogas pirkinys gali sugadinti gyvenimą. Jei pirkėjai turėtų daugiau informacijos ir kai kuriems pirkėjams išvis nebūtų duodamos paskolos, įvertinus jų finansinę situaciją, tai ir atvejų, kuomet bankas iš žmogaus atima namus, būtų kur kas mažiau", - argumentavo ji.

Ji išsakė idėją, kad valstybėse narėse galėtų atsirasti naujų nepriklausomų institucijų, kurios prižiūrėtų, kaip yra teikiamos būsto paskolos, tikrintų, ar užtenka pateikiamos informacijos.

Europos centrinio banko (ECB) atstovas Diegas Rodrigesas-Palensela (Diego Rodriguez-Palenzuela) tvirtino, kad ECB palaiko direktyvą.

"Direktyva skatina tinkamai veikiančią vidaus rinką, didina vartotojų apsaugą, finansinį valstybių stabilumą, skatina atsakingą paskolų ėmimą ir davimą. Visai tai didina pasitikėjimą" , - sakė D. Rodrigesas-Palensela.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad negalima nueiti per toli - turi egzistuoti apribojimai, neleidžiantys klientams imti per daug paskolų kitose šalyse, ne tose, kuriose statomas būstas. Jis pažymėjo, kad paskolų ėmimas svečiose šalyse užsienio valiuta gali paskatinti savo valstybės pažeidžiamumą, kas persikels į kitus sektorius ir ilgainiui sukels daug problemų.

ELTA primena, kad Lietuva direktyvoje numatytą teisinį reguliavimą jau įgyvendina. 2011 m. pradžioje Lietuvos banko priimtuose Atsakingojo skolinimosi nuostatuose numatyta, kad šalies bankai klientams negalės skolinti daugiau nei 85 proc. įkeičiamo turto vertės, o mėnesinė asmens grąžinama paskola negalės viršyti 40 proc. jo mėnesio pajamų.

Lietuvos bankas yra įsitikinęs, kad nuostatai padės apsaugoti gyventojus nuo per sunkios finansinės naštos ir sumažinti finansų sistemos bei šalies ekonomikos sukrėtimų tikimybę. Lietuvos banko teigimu, ligšiolinė liberali kreditavimo sistema nulėmė spartų neveiksnių būsto paskolų augimą. Jei Atsakingojo skolinimo nuostatai būtų buvę priimti anksčiau, jie būtų pastebimai sumažinę nemokių gyventojų skaičių ir bankų nuostolius.

Nuostatai įpareigoja bankus išsamiau ir atsakingiau supažindinti klientus su rizikomis imant paskolas. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, taip siekiama, kad vartotojas prieš priimdamas ilgalaikį ir jam labai svarbų finansinį įsipareigojimą būtų informuotas labiau negu yra dabar.

"Išmokę krizės pamokas šiuo metu daugelis bankų taiko griežtesnes sąlygas nei numatyta nuostatuose. Atsakingasis skolinimas turėtų pasitarnauti stabiliai, nuosekliai finansų sektoriaus ir būsto rinkos plėtrai, išvengiant neseniai matytų dramatiškų šokų. Subalansuota raida naudinga visiems rinkos dalyviams: kreditų gavėjams, bankams, nekilnojamojo turto projektų plėtotojams", - sakė V. Vasiliauskas.

Nuostatai įsigaliojo nuo 2011 m. lapkričio 1 d. Jie privalomi visoms šalyje veikiančioms kredito įstaigoms. Jie taikomi naujiems kreditams, teikiamiems fiziniams asmenims. Esant poreikiui skolinimo taisyklės gali būti koreguojamos. Pažeidusioms šias nuostatas kredito įstaigoms įstatymų nustatyta tvarka taikomos sankcijos.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder