Europos Komisijos pasiūlytas gan švelnus gyvūnų klonavimo draudimas susilaukė daug griežtesnės europarlamentarų pozicijos. Be visa ko pasisakyta prieš šių gyvūnų, jų genetinės medžiagos, palikuonių ir iš jų gaminamų maisto produktų (pieno, mėsos ir pan.) bei pašarų importo bei prekybos.
Europarlamentarė Renate Sommer (Vokietija) tvirtino, kad klonavimas - gyvūnų kankinimas.
"Tik 10 proc. klonavimo atvejų yra sėkmingi. Tai galime laikyti tik minimalia sėkme, kadangi klonavimo technologijos nėra visiškai išbaigtas ir net po 10 metų tokių gyvūnų mirtingumas išlieka didelis. Pasaulį išvydę gyvūnai kenčia nuo išsigimimų, silpno imuniteto, jiems kyla problemų su kvėpavimo takais, jie gan skausmingai žūsta per pirmąsias savaites", - klonavimo pasekmes vardijo R. Sommer.
Politikė tvirtino, kad draudimas padėtų išvengti dviveidiškumo: sakoma, kad europiečiai gyvūnų neklonuoja, tačiau pelnomasi iš Šiaurės ar Pietų Amerikoje, Kinijoje ir kitur gaunamos reprodukcinės medžiagos ar gyvūnų palikuonių.
"Kitiems paliekame juodą ir purviną darbą, o patys iš to pelnomės", - tvirtino europarlamentarė ir pridūrė, kad be visų šių blogybių kenkiama gyvūnų genofondui, o galiausiai tai gali sukelti ir žmogaus sveikatos problemų.
Politikei antrino ir italė Giulia Moi. Esą Europos Sąjunga turi nusiųsti signalą į kitą Atlanto pusę, kad ji neleis nukentėti Europos piliečių ir ateities kartų sveikatai.
"Dažnai klonuoti gyvūnai nustimpa per anksti, juos atsivedančios patelės kenčia. Kyla klausimas ir dėl maistinės medžiagos. Tas produktas, kuris gaunamas iš klonuotų gyvūnų, gali turėti neigiamų pasekmių žmogui. Ar mes norime, kad mūsų šeimos ir ateities kartos būtų bandomieji triušiai?" - klausė G. Moi.
Beje, prieš gyvūnų klonavimą griežtai pasisako ir Europos gyventojai. Prieš 7 metus atlikto tyrimo duomenimis daugiau nei pusė respodentų tvirtino, kad jie niekada nepateisintų gyvūnų klonavimo.
Maža to, dar 2008 metais Europos maisto saugos tarnyba tvirtino, kad klonai dažnai išsigimsta, sukelia daug kančių juos gimdančioms patelėms, tad buvo padarytas neigiamas poveikis tokių gyvūnų sveikatai.
Europos Parlamento pirmojo svarstymo ataskaitai šiuo klausimu pritarė 529 EP nariai, nepritarė 120, o susilaikė 57. Parlamentas toliau sieks suderinti šias taisykles su ES Taryba. Tikėtinas antrasis svarstymas.
Maisto iš klonų negamino
Gyvūnų klonavimas yra palyginti naujas gyvūnų dauginimo metodas. Klonavimas neapima genetinio modifikavimo ir tai nėra genetiškai modifikuotas organizmas (GMO). Klonavimo metodas neskirtas gyvūno produktyvumui gerinti. Tačiau gyvūnų veisėjai gali klonavimą laikyti būdu padidinti itin vertingų gyvūnų dauginamosios medžiagos (spermos ar embrionų) kiekį.
Akcentuojama, kad Europoje klonavimas iki šiol nenaudotas maisto produktų gamyboje.
Klonavimas yra biotechnologijos procesas, kai iš vienos kūno ląstelės išauginama gyva būtybė, aiškinama Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto parengtame pranešime. Iš neapvaisintos kiaušialąstės išimamas branduolys ir pakeičiamas branduoliu, paimtu iš kito gyvūno kūno ląstelės. Tokia kiaušialąstė įsodinama į surogatinės motinos gimdą, kur vystysis iki gimimo. Gimęs gyvūnas yra genetiškai tapatus gyvūnui, kurio ląstelės branduolys buvo įterptas į kiaušialąstę. Klonavimas, tai reprodukcinė technologija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą