Finansininkams ruošia tramdomuosius marškinius

Finansininkams ruošia tramdomuosius marškinius

Prabėgus beveik trims metams po finansų rinkas sukrėtusio vadinamojo LIBOR skandalo Europos Sąjunga (ES) pagaliau baigia kurpti teisės aktus, kurie esą padidins tarpbankinių palūkanų normų, lemiančių paskolų kainą, patikimumą.

LIBOR (Londono siūloma tarpbankinė norma) „yra svarbiausias pasaulyje skaičius“  kažkada teigė Britų bankų asociacija.  Todėl ir su šia kintamosios palūkanų normos baze susijęs 2012-aisiais aikštėn iškilęs skandalas buvo itin reikšmingas.  Tada skelbta, kad bankų atstovai derėdamiesi dėl LIBOR dydžių padarė milžiniškos žalos - bankų investicijų valdytojai galėjo uždirbti didžiulius pinigus, o kitos tokio sandorio pusės (investuotojai) galėjo prarasti atitinkamai tiek pat pinigų. Skaičiuota, kad jei LIBOR buvo metams sumažintas maždaug 0,1 procento, 300 trln. JAV dolerių vertės paskolų normų apsikeitimo sandorių neatitikimas galėjo siekti 300 mlrd. JAV dolerių.

Kas siūloma?

Strasbūre posėdžiauti pradėjęs Europos Parlamentas (EP)  antradienį balsuos dėl indekso reglamento projekto  ir mandato deryboms dėl jo su  ES Taryba.

Teigiama, kad naujųjų taisyklių projektu siekiama užkirsti kelią interesų konfliktui, kuris įtakotų lyginamųjų indeksų, tarp jų ir LIBOR ar EURIBOR (euro tarpbankinio skolinimo palūkanų norma), formavimą. Skaičiuojama, kad šios dvi tarpbankinės palūkanų normos dabar lemia finansinių instrumentų ir sutarčių vertę, viršijančią 500 mlrd. eurų, todėl esą gali tiesiogiai lemti ES finansinių rinkų stabilumą.

Siūloma, kad visi indeksų "administratoriai", kurie renka, analizuoja ir apdoroja ne viešai prieinamus duomenis arba naudoja indeksų apskaičiavimo formules turėtų registruotis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijoje (angl. ESMA) ir skelbti "indeksų pažymą", kurioje nurodytų, ką šis indeksas vertina ir kiek jis yra patikimas.

Akcentuojama, kad ateityje priėmus ir įgyvendinant šį reglamentą Europos Centrinio Banko ir Europos centrinių bankų sistemos nacionalinių centrinių bankų nepriklausomumas “ būtų visapusiškai gerbiamas“. Tačiau siekiant nustatyti tokio reglamento pažeidimus, kompetentingoms institucijoms ir ESMA pagal nacionalinę teisę reikėtų suteikti galimybę patekti į fizinių ir juridinių asmenų patalpas, kad galėtų konfiskuoti dokumentus. Joms norima suteikti ir teisę gauti prižiūrimų subjektų turimų telefono pokalbių įrašų, elektroninių pranešimų ar kitų duomenų srauto išklotinių tais atvejais, kai yra pagrindo įtarti, kad jie gali įrodyti pažeidimus.  Tačiau jei pagal nacionalinę teisę tokiems veiksmams reikėtų išankstinio atitinkamos valstybės narės teisminės institucijos leidimo, šio reikalavimo ignoruoti nebus galima.

Dabartiniame teisės akto projekte numatoma, kad už pažeidimus fiziniams asmenims būtų galima taikyti nuo 100 iki 500 tūkst. eurų baudas. Juridiniams asmenis jos siektų nuo 250 tūkst. eurų iki 2-10 proc. metinės apyvartos (jei pažeidimus darytų asociacija – iki 10 proc. visų jos narių metinės apyvartos).

Per švelnu?

Pranešėja EP Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija olandė Kora van Nyvenhaizen (Cora van Nieuwenhuizen) tvirtina, kad teikiamam pasiūlymui pritaria ir parlamento kairieji, ir dešinieji. Diskusijos dėl to jau vyksta dvejus metus ir ji tikisi, kad iki šių metų galo jau bus priimtas galutinis sprendimas.

„Tai nėra techninio pobūdžio smulkmena, nuo indeksų priklauso visa mūsų ekonomika. Priklauso daugybės finansinių produktų kainos, įkaitant ir nekilnojamojo turto paskolų palūkanas. Manipuliavimas indeksais – tas pat, kas vagystė. Tarptautinius indeksus turėtų prižiūrėti tarptautinės institucijos. Rengti šį dokumentą nebuvo lengva, bet jis yra kritinės svarbos. Per derybas jį dar patobulinsime. ES bus pirmoji, kuri nustatytų tokių indeksų reglamentavimą. Tai - žingsnis labai patvarios sistemos link“, - teigė Europos Komisijos komisaras Džonatanas Hilas (Jonathan Hill) , atsakingas už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą.

„Savireguliacija čia neveikia. Būtina pritaikyti baudžiamasis priemones, jei manipuliuojama. Deja, griežtesni Žaliųjų frakcijos pasiūlymai buvo atmesti“, - apgailestavo portugalė europarlamentarė Marisa Matias.

EP narys belgas Filipas Lambertas (Philippe Lamberts) savo ruožtu tvirtina, kad kai kurie ypatingos svarbos indeksai ruošiant galutinį projektą tapo nebe tokiais svarbiais.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder