Ir turguose įsigytą nekokybišką prekę galima grąžinti pardavėjui

Ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos nuolat gauna skundų, kai pardavėjai atsisako priimti įsigytas kokybiškas prekes. Per 2014 metus buvo išnagrinėta daugiau kaip 2 800 vartotojų skundų ir nustatyta, kad 62 proc. iš jų buvo pagrįsti. Vyriausybės patvirtintose Mažmeninės prekybos taisyklėse yra nustatyta, kad beveik visos įsigytos kokybiškos ne maisto prekės gali būti keičiamos ar grąžinamos, jeigu sutinka pardavėjas. Turgavietėse prekiaujantiems verslininkams taikoma tokia pat keitimo ir grąžinimo tvarka kaip ir parduotuvėse, panaši tvarka galioja ir internetu įsigytoms prekėms.

Per metus – apie 2 800 skundų

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos atlieka rinkos priežiūrą ir padeda vartotojams spręsti iškylančias problemas dėl daiktų grąžinimo. Per 2014 metus buvo išnagrinėta daugiau kaip 2 800 vartotojų skundų ir nustatyta, kad 62 proc. iš jų buvo pagrįsti.

Pasak ūkio viceministro Mariaus Skarupsko, praėjusiais metais daugiausia vartotojai skundėsi dėl elektrotechnikos gaminių – gauta 1059 skundų, odos gaminių ir avalynės – gauta 729 skundų, taip pat dėl baldų ir baldinių medžiagų, mašinų. Pagrindinė skundų priežastis – gaminių ar paslaugų netinkama kokybė – 2570 skundų (91,1 proc.), netinkamas ženklinimas ir informacijos nepateikimas – 60 skundų (2,1 proc.), dėl paslaugos teikėjo prarasto ar sugadinto daikto – 51 skundas (1,8 proc.).

2014 m. gautas 41 skundas iš vartotojų, kai prekybininkai ar paslaugų teikėjai nevykdė daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių, 20 – dėl sutarties sąlygų nevykdymo, 23 – dėl mažmeninės prekybos taisyklių reikalavimų nevykdymo, 10 – dėl saugos, 5 – dėl sudėties ir 41 dėl kitų priežasčių.

„Pastebėjome, kad mažėja pagrįstų skundų procentas. Vis daugiau vartotojų žino savo teises ir ryžtasi jas ginti, dažniau konsultuojasi ir, vadovaudamiesi teisės aktais, savarankiškai apgina savo teises, kartais nevengdami teismo“, – sako M. Skarupskas.

Vienas iš gautų skundų pavyzdžių – klientė kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją dėl sugadintos vestuvinės suknelės iš natūralaus šilko cheminio valymo metu. Po valymo natūralus šilkas prarado pirminį audinio vaizdą ir vertę. Skundo tyrimo metu cheminė valykla pripažino savo darbo broką ir sutiko kompensuoti patirtą žalą.

Kitas pavyzdys – buvo gautas vartotojo prašymas dėl organizmo valymo aparato. Minėtas aparatas buvo įsigytas iš platintojo ir sukėlė vartotojui pagrįstą įtarimą ne tik dėl funkcinių savybių patikimumo, bet ir dėl galimai pavojaus saugai. Apžiūros metu nustatyta, kad prietaisas neatitinka visų ženklinimo reikalavimų ir priimtas sprendimas atlikti bandymus laboratorijoje. Paaiškėjo, kad aparatas yra nesaugus ir galima labai didelė rizika elektros smūgio pavojui. Šiuo ir kitais atvejais budrūs vartotojai padeda išaiškinti pavojingus produktus parduodamus rinkoje.

Praėjusiais metais buvo apgintos 1 763 vartotojų teisės – 52,4 proc. vartotojų pardavėjai grąžino sumokėtus pinigus, 7,3 proc. – netinkamos kokybės prekės ar paslaugos pakeistos tinkamos kokybės prekėmis ar paslaugomis, 7,1 proc. – neatlyginamai pašalinti prekės trūkumai ar atlygintos vartotojo išlaidos jiems ištaisyti, 1,2 proc. – sugadintą daiktą pakeitė lygiaverčiu, 1,1 proc. – sumažino prekės kainą. 17,9 proc. vartotojų susitarė su pardavėjais, 8,7 proc. vartotojų skundų perduota Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, nes pardavėjai nevykdė teisėtų vartotojų reikalavimų ir kt.

Grąžinant prekę – būtinas čekis

„Jeigu pirkėjas įsigijo tinkamos kokybės ne maisto prekę, bet jam nepatinka nusipirktos prekės forma, dydis, spalva, modelis, jis turi teisę per 14 dienų nuo šios prekės įsigijimo dienos, pardavėjui nenustačius ilgesnio termino, pakeisti ją analogiška preke. Pirkėjas gali pakeisti prekes tik tuo atveju, jeigu jos nenaudotos, nesugadintos ir nepraradusios prekinės išvaizdos“, – sako ūkio viceministras M. Skarupskas.

Pasak ūkio viceministro, Vyriausybės patvirtintose Mažmeninės prekybos taisyklėse yra nustatytas sąrašas prekių, kurios, nors ir įsigytos kokybiškos, bet gali būti keičiamos ar grąžinamos tik pardavėjui sutikus. Į šį sąrašą patenka tabakas ir tabako gaminiai, parfumerijos ir kosmetikos preparatai, fotografijos ir kinematografijos prekės, spausdintos knygos, audiniai, drabužiai, brangakmeniai, taurieji metalai ir jų dirbiniai, antžeminio transporto priemonės, laikrodžiai, muzikos instrumentai, ginklai ir šaudmenys, baldai, žaislai, meno kūriniai ir kt.

Prekės gali būti keičiamos ar grąžinamos jų įsigijimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje pirkėjui patogioje vietoje. Grąžindamas prekę pirkėjas turi pateikti raštišką prašymą, jame nurodyti grąžinimo priežastį ir prie prašymo pridėti čekį ar sąskaitą faktūrą, mokėjimo kortelės sąskaitos išrašą arba mokėjimo kortelės skaitytuvo čekį.

Augalai, gyvūnai ir tinkamos kokybės maisto prekės nekeičiamos ir negrąžinamos.

Parduotuvėse ir internete pirktų prekių grąžinimo taisyklės panašios

Ne visada prekių keitimas ir vartotojams, ir pardavėjams vyksta sklandžiai, todėl Ūkio ministerijos parengtose Mažmeninės prekybos taisyklėse nurodomos dažniausiai pasitaikančios situacijos ir būdai, kaip pardavėjui ir pirkėjui elgtis jų metu.

„Pavyzdžiui, jeigu keičiant prekes susidarė kainų skirtumas, pirkėjas su pardavėju privalo atsiskaityti pagal perskaičiuotas kainas. Jeigu pardavėjas neturi pakeisti tinkamų prekių, tuomet pirkėjas turi teisę per keturiolika dienų nuo prekės įsigijimo grąžinti prekes pardavėjui ir atgauti už jas sumokėtus pinigus“, – sako M. Skarupskas.

Pasak jo, pirkėjui neturint prekės pirkimo dokumentų, ji keičiama arba vykdomi kiti vartotojo reikalavimai tik pardavėjui sutikus.

„Jeigu pirkėjui buvo parduota netinkamos kokybės ne maisto prekė, kol nepasibaigė jos garantija, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad ji būtų pakeista į tinkamos kokybės prekę. Pirkėjas taip pat gali reikalauti nemokamai pašalinti daikto trūkumus, atitinkamai sumažinti kainą, grąžinti prekę pardavėjui ir susigrąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Tokia pat taisyklė galioja ir nusipirkus nekokybišką prekę internetu“, – sako ūkio viceministras.

Perkant internetu, galima išskirti dar keletą ypatumų. Vartotojas, įsigijęs prekę internetu, turi teisę, nenurodydamas priežasties, per keturiolika dienų nuo prekės pristatymo ją grąžinti. Tik tuomet jis turi padengti prekių grąžinimo išlaidas.

Tačiau pirkėjas negali grąžinti internetu pirktų prekių, pagamintų pagal specialius vartotojo nurodymus, greitai gendančių prekių ar prekių, kurių galiojimo laikas yra trumpas, supakuotų prekių, kurios buvo išpakuotos po pristatymo ir kurios yra netinkamos grąžinti dėl sveikatos apsaugos ar higienos priežasčių, supakuotų vaizdo ar garso įrašų arba programinės įrangos, kuri buvo išpakuota po pristatymo.

„Jeigu pirkėjas įsigijo tinkamos kokybės prekę internetu, bet ji neatitinka tų prekės savybių, kurios buvo numatytos sutartyje (spalva, modelis, dydis), laikoma, kad prekė neatitinka sutartyje numatytų reikalavimų ir pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas pakeistų prekę ar grąžintų pinigus. Bet tokiu atveju pirkėjas turi įrodyti, kad jo pasirinkta prekė buvo kitos spalvos, modelio, todėl pirkėjui svarbu išsaugoti visą pardavėjo pateiktą informaciją, susijusią su įsigyta preke“, – sako M. Skarupskas.

Taigi, nepatinkančią ar nuvylusią prekę vartotojai gali grąžinti pardavėjui, o pardavėjui pažeidus Mažmeninės prekybos taisykles – kreiptis į vartotojus ginančią Valstybinę ne maisto produktų inspekciją.