Gardus kąsnis vilioja
Pritariančių šiai reformai (sumanytojai vadina švelniau - optimizavimu) tarp pasmerktų uždarymui nėra. Yra tik linkę patylėti ir drįstantys kalbėti. Tie, kuriems rūpi miškas, kurie gaili įdėtų pinigų ir vilčių. Jie sako, kad jų nuomonės nebuvo atsiklausta. Ne vienas baiminasi, kad, netekus savo medelyno, sodinukus miško plėtrai teks pirkti brangiau, vežtis iš toliau, jie praras pajamas. O dar blogiau, kad vietoj buvusių valstybinių gali atsirasti privačių miškų savininkų medelynai. Kas gali paneigti, kad tokių planų nėra?
Užbėgdama už akių kitokiems svarstymams, Miško savininkų asociacija Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, vykdančiam šio projekto parlamentinę kontrolę, šį mėnesį įteikė prašymą numatyti galimybę uždaromų urėdijų medelynų infrastruktūrą perleisti privačiam verslui, nustatant labiausiai tam tinkamą ir valstybei naudingą formą (panauda, nuoma, privatizavimas ar kuris kitas variantas).
Laikrodis jau užsuktas
Perspektyviausiais pripažinti Dubravos eksperimentinės mokomosios ir Panevėžio miškų urėdijų medelynai. Jie greičiausiai bus vieni auginančių sodinukus pagal vadinamąją uždarą šaknų sistemą (auginami specialiuose konteineriuose, sodinami su visa žeme - red. past.). Turintys gerą infrastruktūrą, galimybę plėstis ir per metus parduoti tris milijonus sodmenų Anykščių, Kaišiadorių, Kretingos, Nemenčinės, Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Trakų urėdijų medelynai, kaip ir iki šiol, augins sodinukus atvirame grunte.
Likusių - Jonavos, Jurbarko, Utenos, Vilniaus, Kuršėnų, Ukmergės, Varėnos, Biržų, Ignalinos, Kazlų Rūdos, Tytuvėnų, Valkininkų ir Zarasų - miškų urėdijų medelynų uždarymo laikrodis jau tiksi. Keturiems jų jau šį pavasarį nebuvo leista sėti naujų pasėlių, dar trys to negalės daryti nuo ateinančio pavasario. Vieni jų gyvuos, kol turimus sodinukus išaugins, išsodins į savo girininkijų miškus, kitiems bus leista be perspektyvos vegetuoti dar keletą metų.
Dzūkijoje oš svetimi medžiai
Vertinant medelynų išlikimą, neatsižvelgta, ar bent vienas išliks regione. Taip nutiko vienoje miškingiausių mūsų šalies vietovių - Dzūkijoje. Iš čia dar veikiančių Varėnos ir Valkininkų miškų urėdijų medelynų greitu laiku neliks nė vieno. Varėnos medelynas turės susinaikinti po dvejų metų, Valkininkams laiko duota daugiau. Valkininkų miškų urėdijos urėdas Arvydas Strazdas tvirtina, kad toks sprendimas jiems nesuprantamas, tuo labiau kad net nebuvo atsiklausta, ar urėdija su tuo sutinka.
„Mūsų medelynas dirba pelningai, kiekvienais metais užauginame apie 3 mln. sodinukų. Pernai 2,4 mln. sodinukų pardavėme vietinių miškų savininkams, 850 tūkst. pasodinome savo miškuose. Tikrai daug esame investavę, kai kurie darbai pradėti ir nebaigti, įšalo pinigai, parengti brangūs projektai, bet juos teko stabdyti. Jeigu pasirodė, kad ėjome klaidingu keliu, kas gali patvirtinti, kad planas, kuriam dabar duotas pagreitis, bus geras?“ - stebisi patyręs miškininkas.
Anot E.Strazdo, labiausiai glumina, kad iš vienų urėdijų atimamas pelnas ir atiduodamas kitoms. Pasak A.Strazdo, pirkti sodinukus iš kitų vietovių medelynų ne taip paprasta, kaip atrodo. Teks skelbti viešuosius pirkimus. Taip pat pirkti galima ne iš visų Lietuvos medelynų, nes nustatytas medžių kilmių geografinis rajonavimas. Išlaidas padidins, o ir kokybę menkins sodinukų vežiojimas iš toliau. Paklaustas, ar gali į uždarytą, bet funkcionalų valstybinį medelyną kažkas kitas gvieštis, urėdijos vadovas nenustebo: „Kodėl ne? Perduos Turto fondui, ir viskas aišku.“
Pagal šį planą veiklą per dvejus metus turi nutraukti pelningai iki šiol dirbantis nedidelis Varėnos miškų urėdijos medelynas. Pernai medelynas urėdijai uždirbo 20 tūkst. eurų pelno. „Didžiausias mums nurodytas trūkumas - medelynas per mažas, 16 ha, ir išsidėstęs per dvi vietas“, - teigė urėdijos vadovas Tomas Bazevičius. Tikėdamasi, kad investuoja į ateitį, prieš ketverius metus urėdija medelyno laistymo sistemai įrengti išleido apie 100 tūkst. savo lėšų. Šias išlaidas jau galima nurašyti.
Nukentės žmonės
Tiek pat laiko kaip Varėnos medelynui atseikėta Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos (Jūrės k.) ir Jurbarko miškų urėdijos medelynams. Pasak Jurbarko miško valdų urėdo Fausto Bakio, urėdija savo medelyno pelningumo neišskiria iš bendro urėdijos pelno, todėl pasakyti, kiek uždirba, sunku. Kasmet medelyne auga apie 4 mln. sodmenų ir apie pusė jų susodinama į savo miškus. Urėdija turi labai didelius kertamo miško plotus, kuriuos reikia atkurti.
Pasak F.Bakio, vienu didžiausių Jurbarko urėdijos medelyno trūkumų tapo pastatų, garažų prie medelyno nebuvimas. Urėdija to ir negalėjusi padaryti, nes medelyną kūrė nuomojamoje žemėje ir statyti nieko negalėjo. Žemė jau išpirkta, užtat medelynas nebereikalingas. F.Bakys sako, kad labiausiai gaila, jog nukentės darbininkai, dar labiau nyks kaimai.
Miškų reformos retai pasiteisina
Gyvenimą miško puoselėjimui paskyrusį buvusį ilgametį Alytaus urėdijos vadovą Antaną Utyrą stebina pastangos dirbtinai naikinti medelynus. „Jeigu žmonės dirba ir jiems sekasi, kam juos vaikyti. Jeigu dirbtų nepelningai, tada viskas aišku. Nuo 2008 m. be jokio naikinimo uždaryti penki medelynai, jie tiesiog neapsimokėjo, ir niekam nekilo klausimų. Nėra sutarimo su mokslininkais, dėl to ir nėra bendros nuomonės. Mūsų mokslo vyrai turėtų daugiau įsikišti, kad paskui netektų gailėtis. Pasišnekame su buvusiais urėdais, mums tokie dalykai atrodo keistai. Per visą nepriklausomybės laiką daug privatizuota valstybės turto, kurio nereikėjo privatizuoti. Kažkam knieti ta privatizacija, ir tiek. Pagaliau, kam iš žmonių atimti darbą, ir taip daug bedarbių. Su miškais susijusios reformos labai retai pasiteisina“, - įsitikinęs buvęs miškininkas.
Rimantas Prūsaitis, Generalinis miškų urėdas:
- Generalinei urėdijai įvykdžius pertvarką, liks tik trečdalis dabar urėdijose veikiančių valstybinių medelynų. Ar tai buvo būtina?
- Valstybinių miško medelynų vertinimo komisija praėjusiais metais atliko medelynų apžiūrą. Apžiūra parodė, kad modernizacija daugelyje jų vykdyta stichiškai, nenuosekliai, dalies medelynų infrastruktūra ir sodmenų auginimo technologijos pasenusios, dalyje dėl netinkamų dirvožemio sąlygų sudėtinga taikyti technologijas, dėl to kenčia miško sodmenų kokybė, neužauginamas reikiamas jų kiekis valstybiniams ir privatiems miškams atkurti bei veisti. Tokia situacija patvirtino, kad būtina keistis iš esmės.
- Ar medelynų stambinimas nekainuos daugiau, negu dabar išleidžia smulkieji?
- Norint sukurti didelį medelyną reikia ir tam tikrų investicijų, tačiau taip pasiekiamas didesnis medelyno našumas, mažėja išauginamų sodmenų savikaina. 2015 m. Lietuvoje daugiau kaip 3 mln. sodmenų realizavo tik du medelynai. Mažiausia savikaina pasiekiama auginant daugiau kaip 9 mln. sodmenų. Tai seniai žinoma ekonominė ir mokslinė tiesa. Medelynai, kurie bus plėtojami ir toliau, jau dabar yra pasiekę gana aukštą techninio aprūpinimo ir pažangių technologijų pritaikymo lygį. Todėl manome, kad medelynui toliau plėtoti reikalingos investicijos bus tikrai mažesnės, nei stengiantis išplėtoti visus dabar esančius miško medelynus. Kaip palyginimą paminėsiu, kad Latvija šiandien turi 9 medelynus, mes - 37.
- Minėjote, kad per pastarąjį dešimtmetį neperspektyviems medelynams išlaikyti būdavo išmėtomi milijonai. Gal galėtumėte pasakyti, kiek per pastaruosius metus buvo skirta pinigų jau pasmerktiems Varėnos, Valkininkų, Jurbarko medelynams?
- Per 2004-2015 m. miškų urėdijos savo medelynams modernizuoti kartu paėmus išleido 18,5 mln. eurų. Savarankiškai spręsdamos investicijų poreikį ir vertindamos savo finansines galimybes. Nevienodai. Investicijų skirtumai turėjo įtakos tam, kad vienos urėdijos turi visas sąlygas modernizuotis ir plėstis toliau, o kitoms vien tik pasiekti pirmaujančiųjų lygį reikalingos brangios investicijos. Per 2011-2015 m. Jurbarko, Valkininkų ir Varėnos miškų urėdijoms įsigyti naują techniką ir pagerinti medelynų infrastruktūrą atsiėjo atitinkamai 33, 84 ir 189 tūkst. eurų.
- Ar uždarius valstybinius medelynus ten pat neįsikurs privatūs medelynai, tapsiantys konkurentais sustambintiems valstybiniams?
- Generalinė miškų urėdija neplanuoja medelynų plotų perduoti kitiems asmenims ar institucijoms. Valstybiniame miško fonde esančių medelynų teritorijos bus priskirtos girininkijoms..
- Kas prisiims atsakomybę, jei, sugriovus dešimtmečiais kurtą valstybinę sistemą, sodinukus teks pirkti iš privatininkų, vežtis iš Lenkijos, Baltarusijos?
- Dalies medelynų uždarymo, kartu didinant likusių medelynų pajėgumą, nepavadinčiau medelynų sistemos griovimu. Dabar Lietuvoje vienas medelynas vidutiniškai realizuoja 1,3 mln. sodmenų, jų savikaina yra 33 proc. didesnė už siektiną minimalią išauginimo savikainą. Kalbant apie „dešimtmečiais kurtą valstybinę sistemą“ statistika apverktina: minimalių buitinių patalpų ir sąlygų neturi 59 proc., rūšiavimo patalpų - 56 proc., laistymo sistemų - 48 proc., sodmenų laikymo patalpų - 32 proc. medelynų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą