Kinijos kelionių operatoriai: Lietuvoje galime rasti tai, ko neturime - ramybę, gamtą, europietišką virtuvę
„Kinijos gyventojai yra pavargę nuo didmiesčių ir didelių srautų žmonių, todėl jiems tikrai patiktų lietuviška gamta, nedideli miestai, tvyranti ramybė, draugiška aplinka ir itin aukštos kokybės paslaugos. Be to, turite labai įdomią ir skanią virtuvę - tiek nacionalinę, tiek europietišką", - mūsų šalies privalumus išskyrė pirmą kartą Lietuvoje viešėjęs Xue Bai, kelionių operatoriaus „Beijing Global Tour International" vadybininkas.
Kinijos turizmo rinkos atstovai iš tokių kelionių operatorių kaip „UTour World", „Beijing Good View Holiday", „H.J.J.H. Business Travel International" ar „HhTravel"Vilniuje dalyvavo Kontaktų mugėje. Joje aptarė galimo bendradarbiavimo galimybes su 30 susirinkusių vietinio ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatorių, konferencijų ir renginių organizatorių, viešbučių.
Po Kontaktų mugės Kinijos kelionių operatoriai susipažino su UNESCO saugomu sostinės senamiesčiu, aplankė viena gražiausių Europos pilių tituluojamą Trakų pilį, dalyvavo pažintiniame ture po Kauną. Vėliau Pažaislyje jiems buvo pristatytas svetingumo kompleksas „Monte Pacis", įkurtas XVII a. kamaldulių vienuolyne. Prieš išvykdami į Latviją kinai apžiūrėjo unikalia aura garsėjantį Kryžių kalną.
Turistų iš Kinijos Lietuvoje vis daugėja. Pagal naujausią 2014 m. pirmų 9 mėnesių statistiką, šiemet mūsų šalyje apsilankė beveik 10 proc. daugiau kinų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu - t.y. 1869,5 tūkst. Apgyvendinimo įstaigose jiems suteikta 7,9 proc. daugiau nakvynių - 4,7 tūkst. Vidutiniškai turistai iš Kinijos Lietuvoje vieši 2,5 nakvynės, vėliau keliauja po kitas Baltijos šalis, nes įveikę tokį kelią, nori aplankyti daugiau vietų regione.
Vienos iš Kontaktų mugėje dalyvavusių keliones po Lietuvą organizuojančių agentūrų atstovė Radvilė Sakalauskienė svečiams iš Kinijos pristatė maršrutus po Vilniaus kraštą, Suvalkijos lygumas, Panemunės pilis, Anykščių vyno kelią ir kt.: „Susitikimai su Kinijos kelionių operatoriais buvo naudingi, įgijome naujų kontaktų ir stengsimės pasinaudoti galimybe užmegzti naujus ryšius. Tikimės, tai atvers naujas verslo galimybes, juk Kinija šiuo metu yra viena didžiausių ir perspektyviausių turizmo rinkų".
Valstybinio turizmo departamento organizuotos verslo misijos tikslas - pristatyti tolimųjų rinkų turizmo organizatoriams ir turizmo verslo atstovams Lietuvą kuo patraukliau, taip siekiant skatinti atvykstamąjį turizmą į mūsų šalį.
Norint prikviesti kinų vien vizitų nepakaks
Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė sveikina Valstybinio turizmo departamento žingsnius siekiant pritraukti turistų iš Kinijos, tačiau konstatuoja, kad šiuo metu turistų srautai iš didžiausios gyventojų skaičiumi valstybės yra itin maži – nesiekia net dešimties tūkstančių per metus. Kinai sudaro tik apie 0,5% viso Lietuvos atvykstamojo turizmo srauto.
Pasak jos priežasčių yra kelios – nepatogus susisiekimas tarp Lietuvos ir Kinijos bei finansinė rizika, kurią turi prisiimti kelionę organizuojanti Lietuvoje veikianti agentūra. „Nors vizą išduoda Lietuvos ambasada Kinijoje, iškvietimą parengusios kelionių agentūros reikalaujama prisiimti pareigą kompensuoti turisto deportacijos kaštus tuo atveju, jei jis nuspręstų pasilikti mūsų šalyje ilgiau nei galioja viza. Tuo tarpu Latvijoje kelionių agentūra atsako už turistą tik jo kelionės laikotarpiu“, - teigia turizmo ekspertė.
„Didžioji dalis kinų turistų, kuriuos galėtume pritraukti, kelionės metu siekia aplankyti kuo daugiau miestų ir šalių. Dabartiniai srautai iš esmės nulemti tiesioginių skrydžių krypčių. Dalis kinų atvyksta į Suomiją ir kelionės metu aplanko Daniją, Švediją, Estiją, galbūt Sankt Peterburgą. Kiti, atskridę į Lenkiją, apkeliauja ir Čekiją bei Vokietiją. Tad, siekdami juos prikviesti į Lietuvą, turime kooperuotis su latviais, estais ir suomiais ar lenkais“, - pabrėžia Žydrė Gavelienė.
Ekspertė įsitikinusi, kad Valstybinis turizmo departamentas daro tinkamus žingsnius Kinijos linkme. Tačiau, jei norime ženkliai padidinti turistų iš Kinijos srautus, visų pirma reikalingi teisiniai pokyčiai vizų išdavimo tvarkoje (pavyzdžiui, įvedant draudimą deportacijos rizikai) bei nuolatinis mūsų šalies turizmo paslaugų atstovavimas Kinijoje.
„Papildomai būtų svarbu užtikrinti valstybinio lygmens kooperaciją tarp Baltijos šalių turizmą koordinuojančių, taip pat konsulinių institucijų. Be to, turėtume ruošti ir turizmo specialistus, kurie šnekėtų mandarinų kalba – didžioji dalis potencialių turistų iš Kinijos angliškai nekalba“, - atkreipia dėmesį Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.
Rašyti komentarą