Studija
Mokslininkų ir architektų atliktose tyrimų studijose teigiama, kad Klaipėdos universiteto pasirinktas bendradarbiavimo su privačiu kapitalu modelis atitinka pasaulinę praktiką.
Kadangi Lietuvoje iki šiol dar nėra privataus ir viešojo kapitalo bendradarbiavimą reglamentuojančių teisės aktų, paslaugų centro ir auditorijų komplekso statybų, pradėtų Klaipėdos universitetui (KU) pasirašius jungtinės veiklos sutartį su prekybos centrų "Iki" turto valdymo bendrove "Baltisches Haus", likimą lems teismai.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas bylą, kuria šalies generalinis prokuroras siekia panaikinti dokumentus, leidusius uostamiesčio universitete pradėti statyti paslaugų centro ir auditorijų pastatą, pradės nagrinėti ateinantį antradienį.
O kol kas atliktose studijose akivaizdžiai matyti, kad KU liūdnokai atrodo net tik užsienio, bet ir Lietuvos mastu.
Nagrinėjo garsiausius universitetus
Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) mokslininkų parengtoje Klaipėdos universiteto infrastruktūros plėtros socioekologinės komunikacijos galimybių studijoje uostamiesčio universiteto ateitis analizuojama lyginant su garsiausių pasaulio universitetų patirtimi.
"Pasaulio universitetų miesteliuose jau seniai priimta, kad mokslo ir aptarnavimo zonos taupant laiką yra sujungiamas į vieną zoną", - rašoma studijoje.
Joje aptariama daugiau kaip 30 garsiausių pasaulio universitetų studentų miestelių sandara, planavimas, naudingumas. Štai JAV Vakarų Ilinojaus universitetas, be auditorijų ir studentų bendrabučių, turi kultūros centrą, studentų rekreacijos kliniką, sveikatos priežiūros centrą ir veikiančią radijo stotį. O Kvinslendo technologijų universitetas - net du atskirus miestelius. Viename yra keletas kavinių, pašto skyrius, fizioterapijos kabinetas ir vaikų lopšelis-darželis. Kitame - sporto kompleksas, keletas barų, garso ir vaizdo įrangos prekių parduotuvės, karjeros ir įdarbinimo centras bei biurų pastatai.
Fenikso miesto Hokohamo universiteto miestelis apskritai labiau primena milžiniškos korporacijos valdybos būstinę nei įprastą aukštąją mokyklą. Šiame universitete studijuoja daugiau kaip 280 tūkst. studentų, universitetas yra įsteigęs beveik 240 studentų miestelių. Palyginti su juo, mokslo įstaiga uostamiestyje apskritai yra "nykštukinė". Šiuo metu KU miestelis užima 23 ha ploto teritoriją, tačiau rekonstruoti pastatai užima tik apie 3 ha - likusi dalis apstatyta menkaverčiais karinės armijos statiniais, kuriuos reikia rekonstruoti ir pritaikyti studentų reikmėms.
Studijoje teigiama, kad privataus kapitalo dalyvavimas eksploatuojant universitetinių miestelių verslo ir mokslo objektus yra būtinas. Anot jos, per pastaruosius tris dešimtmečius suvešėjusiam Niujorko universitetui 1970 metais grėsė bankrotas, ir tik privačios investicijos lėmė tai, kad šiandien universitetas praturtėjo ir yra populiarus.
Poreikiai jau numatyti
Analogiškas išvadas pateikia ir uostamiesčio architektų atlikta urbanistinė analizė - "Universitetinių miestelių komercinė infrastruktūra: mitas ar realybė? Klaipėdos universiteto miestelio iššūkis". Beje, čia lyginami ne tik užsienio, bet ir visos Lietuvos universitetai. Iš analizės matyti, kad net ir Lietuvos mastu KU atrodo skurdokai.
Architektų skaičiavimais, 11 tūkst. studentų turinčiam universitetui fizinio aktyvumo zona turėtų užimti bent 880 kv. metrų, kultūrinės paskirties zona - apie 660 kv. metrų, o parduotuvių zona - apie 3080 kv. metrų. Taip pat apskaičiuota, kokio dydžio turėtų būti vaistinė, vaikų žaidimų kambarys ir buitinio aptarnavimo zona.
Šiandien 13 KU pastatų yra išsidėstę septyniose uostamiesčio vietose. Strateginiame universiteto plane pirmaeiliu infrastruktūros plėtros uždaviniu yra numatytas universitetinio miestelio kūrimas.
Žygimantas MEŠKAUSKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą