Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, pirmąjį šių metų pusmetį darbingo amžiaus didžiųjų miestų gyventojų pajamos buvo šeštadaliu mažesnės nei pernai tuo pačiu metu. Mažėjant darbo vietų skaičiui ir atlyginimams, per pusmetį didžiųjų miestų namų ūkių pajamos sumenko 424 mln. litų.
Tačiau gera žinia ta, kad antrąjį ketvirtį visoje šalyje jau fiksuojamas darbo užmokesčio augimas. Didžiausias jis yra Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse - siekia 3 proc. Šiuo metu vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius uostamiestyje siekia 1 659 litus, ir didesnis yra tik Vilniuje (1 769 Lt).
Tačiau klaipėdiečių džiugesį turėtų temdyti tai, kad iš visų didžiųjų šalies miestų čia kol kas fiksuojamas mažiausias sąlyginis darbuotojų skaičiaus augimas - vos 0,3 proc.
Pasak J. Varanauskienės, artimiausiu metu gyventojų pajamos augs lėčiau negu bendras kainų lygis.
Pastebima, kad mažėjant pajamoms mažiau išleidžiama ne tik didesniems pirkiniams, bet ir kasdienėms prekėms. Palyginti su pirmuoju praėjusių metų pusmečiu, šiemet per tą patį laikotarpį mažiau pirkta baldų, avalynės, papuošalų, automobilių, drabužių, kosmetikos, vaistų, knygų ir pan. Tačiau išaugo naudotų daiktų, laikraščių ir raštinės prekių, žaislų, buities prietaisų, o ypač - konditerijos gaminių pirkimas.
"Gausu atidaromų bandelių parduotuvių. Matyt, tokie pirkiniai - būdas malšinti stresą", - sakė J. Varanauskienė.
Gerokai išaugo pardavimas paštu arba internetu - net 51 proc. Tai, anot J. Varanauskienės, byloja apie naujus pirkimo įpročius - pirkiniai planuojami, skiriama daugiau laiko mažesnių kainų paieškoms, be to, tikriausiai daugiau sėdima prie televizorių ir matomos paštu parduodamų prekių reklamos.
Ateities prognozės jau šiek tiek optimistiškesnės, tačiau gyventojai nesiliauja taupę. SEB banko duomenimis, Klaipėdoje, Kaune ir Panevėžyje vidutinė vienam banko klientui tenkanti grynoji finansinio turto vertė didėjo sparčiau nei Šiauliuose ir Vilniuje. Tam didžiausios įtakos turėjo klientų paskolų portfelio mažėjimas.
Naujų paskolų išduodama mažiau negu jų grąžinama. Klaipėdoje vienam banko klientui tenkanti kreditų dalis yra didžiausia iš visų didžiųjų miestų - apie 21 tūkst. Lt. Tai byloja apie uostamiesčio gyventojų drąsą prisiimti riziką.
Iš kitų šalies miestų gyventojų klaipėdiečiai išsiskiria ir drąsiausiu investicinių fondų pasirinkimu. Pagal SEB banke sukauptą turtą, vienas klaipėdietis investiciniuose fonduose turi per tūkstantį litų, ir lenkia kitus miestus du arba net tris kartus. Pavyzdžiui, vilniečiai mieliau laiko pinigus einamosiose sąskaitose - lyg ko nors lauktų.
Nuo terminuotųjų indėlių palengva nusigręžiama - matyt, dėl sumažėjusių palūkanų. Infliacijos poveikį leidžia kompensuoti tik ilgų terminų indėlių palūkanos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą