Krizės pabaiga neria naują kilpą

Dangoraižiuose gyventi nenori

2008 metais užklupusi krizė visiems buvo tarsi šaltas dušas. Ypač jautriai ją pergyveno banko paskolomis už įsigytus būstus apsikrovę tautiečiai. Panašių istorijų apie finansinį nepajėgumą išsimokėti už įsigytą nekilnojamąjį turtą per krizę pabiro it žirniai, todėl net sunkmečiui neva besitraukiant žmonės į teigiamas prognozes žiūri atsargiai.

Vienas tokių pavyzdžių - pustuščiai Klaipėdos dangoraižiai. Daugiaaukščiai, kuriuose įrengti gyvenamieji butai, uostamiesčio gyventojams nepatrauklūs. Tokių yra Gandrališkių, Dragūnų rajonuose, Taikos prospekte. Didžiojoje dalyje jų parduota vos trečdalis visų butų. Vienos Klaipėdos nekilnojamojo turto agentūros direktorius Jonas Pupšys atkreipė dėmesį, kad tai susiję ne tik su nenoru išlaidauti.

„Daugiaaukščių niekas neatsisako. Yra vietų, pvz., Ąžuolynų gatvėje, prie miesto ligoninės, kur daugiaaukščiuose išparduoti visi butai. Dar statomų butų yra net laukiančiųjų eilės. Tačiau yra tokių dangoraižių, kurie nors ir geroj strateginėj vietoj, tačiau butai juose neperkami. Mano buvę klientai skundėsi dėl kokybės, statybininkų požiūrio į padarytą broką. Įtaką daro ir kainos, kurios, palyginti su butų senos statybos name, yra gerokai didesnės. Juk dažniausiai butus už paskolas įsigyja jaunos šeimos. Po krizės žmonės yra mažiau linkę rizikuoti”, - situaciją Klaipėdos butų pardavimo srityje pristatė nekilnojamojo turto agentūros direktorius.

Elgiasi atsargiai

Klaipėdos nekilnojamojo turto pardavimui krizė smogė itin skaudžiai, mat butų paklausa krito net 80 proc. Nors dabar ji kyla, tačiau, pasak J.Pupšio, greičiausiai parduodami pigiausi pasiūlymai. „Žmonės tapo atsargesni, bijo rizikuoti, todėl didžiausią paklausą turi 1 ir 2 kambarių butai senos statybos namuose. Taip pat žmonėms svarbi kokybė”, - tikino specialistas, esą žmonės ieško ekonomiškiausio varianto gyventi.

Nors sostinėje vyksta nuolatinė gyventojų cirkuliacija, net ir čia per krizę nekilnojamojo turto pardavimą buvo apėmęs sąstingis. Nekilnojamojo turto agentė Džiuginta Daujotaitė tikino, kad paklausos ir pardavimo santykis Vilniuje gerokai skiriasi.

„Labiausiai pageidaujami butai yra Naujamiestyje, senamiestyje ir Antakalnyje. Tačiau dažniausiai žmonės persigalvoja dėl didelės kainos. Daugiausia butų įsigyjama Šnipiškių ir Žirmūnų mikrorajonuose”, - pasakojo nekilnojamojo turto agentė, esą žmonės pirkdami butus vadovaujasi ekonomiškumo principu, bet ne norais.

Nestabilus pakilimas

Todėl sostinėje paklausūs maži, 2 kambarių butai. Dažniausiai, pasak Dž.Daujotaitės, butus perka jaunos šeimos. Nors nekilnojamojo turto pardavimai kiek pakilo, kiek tas pakilimas tikras, dar niekas atsakyti negali.

„Pardavimas kyla, tačiau kainos vis dar išlieka nepakitusios. Kai kur, pvz., senos statybos butuose jos net mažėja. Jaučiamas rinkos pagyvėjimas”, - apie nekilnojamo turto pardavimo atsigavimą kalbėjo Dž.Daujotaitė.

Užklupus krizei, didžiausias nuosmukis nekilnojamojo turto rinkoje sostinėje buvo išgyvenamas 2009 metų I ketvirtį. Nuo 2011 metų pradžios pardavimo skaičius palaipsniui kilo, tačiau net ir 2012 metų III ketvirtyje nepasiekė ikikrizinio lygio.

Pasak nekilnojamojo turto agentės Dž.Daujotaitės, pardavimo/pirkimo cirkuliacijai nesustoti sostinėje padeda gyventojų migracija. Tai jaučiama ir iš 2013 metų statybos planų, mat Vilniuje ateinantiems metams yra sumanyti net 17 daugiabučių projektų, tuo tarpu Kaune 3, Klaipėdoje - vos 2. Lapkritį Lietuvos nekilnojamojo turto rinką tradiciškai paveikė sezoninis nuosmukis: pirkimo sandoriais perleista beveik 18 proc. mažiau nekilnojamųjų daiktų nei spalį.

Povilas GYLYS - ekonomistas, Seimo narys:

Statybininkai, nekilnojamojo turto savininkai ir prekiautojai suinteresuoti parduoti, o žmonių nuotaikos tam labai svarbios. Interesų grupės, kurios susijusios su nekilnojamuoju turtu, bando piešti optimistinį paveikslą. Nenoriu jo piešti labai pesimistiškai, tačiau atsargumas, planuojant dideles išlaidas, labai praverstų. Visuomenės nuomonė yra formuojama. Tą matau dešimtmetį. Vienas tokių pavyzdžių, kai nekilnojamojo turto rinkoje buvo palaikoma ekstazinė būklė. Žmonės buvo įsitikinę, kad įstojus į Europos Sąjungą, jokio pralošimo varianto nėra, nekilnojamojo turto kainos tik augs ir niekada nesmuks. Tai buvo sąmoningai daroma.

Todėl dabar būčiau atsargus, kai vertinimus pateikia šio sektoriaus žmonės, nes jie turi privatų interesą. Būkim objektyvūs, situacija euro zonoje nėra išspręsta. O kol ji neišsispręs, tai ir ekonominio optimizmo turėtų būti ne per daugiausia. O bendra ekonominė situacija veikia tiek pajamas, tiek gamybą, tiek žmonių lūkesčius. Tos nuotaikos turi įtakos ir nekilnojamojo turto kainoms.

Dar vienas veiksnys, apie kurį mūsų ekspertai išvis nekalba, yra gyventojų skaičiaus mažėjimas. Jeigu gyventojų skaičius mažėja, nebėra ir tokio buto poreikio. Tie žmonės, kurie turėtų ginti viešąjį interesą, t. y. valstybinės institucijos, centrinis bankas ir t.t., apie tai vengia kalbėti.

Mūsų statybininkai patyrė šoką, iš pakilimo kritę į didžiulį nuostolį. Norint atsigauti pradedamos naujos statybos, tačiau, manau, pagrindinė viltis tai šakai yra namų apšiltinimas. Jeigu ši Vyriausybė bus nuosekli ir ne tik deklaruos, bet ir dirbs ta linkme, bus rezultatas. Deja, praeita Vyriausybė nieko nenuveikė, buvo visiškas krachas. Galbūt ši Vyriausybė išties statyboms gelbėjimosi lyną.

Kalbant apie bendrą ekonominę situaciją, tai pasaulyje padėtis grėsminga. Kalbama apie trigubą panėrimą. Nereikia sėti pesimizmo, bet pasiduoti euforijai būtų klaida.

Pasaulyje padėtis grėsminga. Kalbama apie trigubą panėrimą. Nereikia sėti pesimizmo, bet pasiduoti euforijai būtų klaida.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"