Kūrybinei industrijai - milijonai, kitiems verslininkams - špyga

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro ragina miesto valdžią tiesiai šviesiai prisipažinti, kad ji verslo nei rėmė, nei ruošiasi remti.

"Bent jau būtų sąžininga ir visiems viskas aišku. Tuomet nereikėtų puoselėti nepagrįstų iliuzijų. Verslui didelės paramos nereikia. Svarbiausia - netrukdyti. Tačiau net ir to miesto valdžia nesugeba. Vien ko vertas kiemuose stovinčių automobilių apmokestinimas, daugeliui verslininkų kainavęs tūkstančius litų", - nusivylusi kalbėjo V. Kažuro.

Ji prisiminė, kad KPPAR ne kartą siūlė pradedantiesiems verslininkams suteikti simbolinių lengvatų, tačiau visos iniciatyvos žlugdavo.

"Juk savivalda turi galimybę atleisti ir nuo žemės, ir nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Prašėme, kad šių mokesčių mokėjimas būtų atidedamas metams ar pusmečiui. Deja, likome neišgirsti. Tad jei įkūrei įmonę - išsyk mokėk mokesčius", - niūriomis spalvomis pradedančiųjų verslininkų startą piešė V. Kažuro.

Verslas nusivylė valdžia

Vakar vyko Klaipėdos miesto smulkiojo ir vidutinio verslo (SVVT) tarybos posėdis, kuriame aptarti ir pavasarį surengtos apklausos rezultatai, nepalankūs miesto valdžiai. Apie 400 apklaustų įmonių atstovai Klaipėdos miesto savivaldybės paslaugas verslui įvertino nepatenkinamai.

Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) užsakymu uostamiesčio smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių tyrimą šių metų vasario-balandžio mėnesiais atliko bendrovė "Eurotela". Telefonu, įrašant pokalbius, buvo apklausta 400 Klaipėdos verslo įmonių. Norėta išsiaiškinti, kaip verslininkai vertina šiuo metu savivaldybės teikiamas paslaugas verslui, koks šių paslaugų žinomumas ir kurios paslaugos verslui teikia didžiausią suvokiamą vertę. Tyrimo metu buvo apklausta kas dešimta bendrovė iš Klaipėdoje veikiančių 5 tūkst. įmonių.

Paaiškėjo, kad smulkusis ir vidutinis verslas paslaugas, kurias teikia valdžios institucijos, tarp jų ir savivaldybė, vertina vidutiniškai keturiais balais iš dešimties.

Trūksta patalpų

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška džiaugiasi, kad pagaliau turimi duomenys, kuriais galima operuoti.

"Anksčiau būrėme iš kavos tirščių, o dabar turime konkrečius skaičius, kurie patvirtina tai, apie ką mes seniai kalbame. Miestas smulkiesiems verslininkams neteikia jokios paramos. Esame sulaukę ne vieno pageidavimo suteikti vienokias ar kitokias patalpas, už kurias nereikėtų mokėti nuomos mokesčio, arba atleisti nuo jo mokėjimo metus ar trumpiau. Patalpos - viena svarbiausių pradedančiųjų verslininkų problemų", - informavo A. Mileška.

Jo manymu, šiuo metu mieste labiausiai trūksta gamybos priemonėmis aprūpintų verslo inkubatorių, kuriuose pirmuosius trejus metus galėtų dirbti smulkių įmonių atstovai. Deja, miesto valdžia nieko panašaus kurti neketina.

"Vilniuje, Kaune, net Telšiuose veikia verslo inkubatoriai, kuriuose galima net plėtoti gamybą, tačiau Klaipėdoje nieko panašaus nėra", - atsiduso A. Mileška.

Beje, Klaipėda buvo pirmas Lietuvos miestas, kuriame įsteigta SVVT. Tikėtasi, kad ši taryba paskatins glaudžiau bendradarbiauti uostamiesčio politikus ir smulkiojo verslo atstovus. Tačiau šį pavasarį įvykusios apklausos rezultatai rodo, kad ir šis darinys tėra butaforija.

Rems kūrybininkus

Vienos iš apklausos organizatorių, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) vadovė Raimonda Laužikienė nelinkusi sureikšminti jos rezultatų.

"Pavyzdžiui, Amerikoje verslui valdžia iš viso neskiria jokios paramos, mat taip gali būti skatinama nelygi konkurencija ir iškreipiama rinka. Manyčiau, kad ir šios apklausos rezultatai nėra jokia tragedija", - komentavo R. Laužikienė.

Ji taip pat nesutinka su požiūriu, kad valdžia verslui skiria per mažai dėmesio. Esą jau kitąmet pradės veikti vadinamasis Kultūros fabrikas, kuriame galės įsikurti kūrybinių industrijų atstovai.

"Tų rėmimo formų yra įvairiausių. Tad ir galimybė įsikurti šiame fabrike bus labai reali parama. Mat nuomininkai turės padengti tik pastato išlaikymo kaštus", - žadėjo R. Laužikienė.

Ji kol kas negalėjo atskleisti nuomos kainų, mat jos dar derinamos.

"Tačiau ta kaina bus mažesnė už rinkos ir svyruos tarp biuro ir studijos nuomos įkainių", - nieko konkretaus neatsakė būsimojo Kultūros fabriko administratorė.

Tačiau ir ji pripažino, kad gamybinių patalpų šiame inkubatoriuje nebus.

Viso Kultūros fabriko projekto vertė - 12,56 mln. Lt. Iš jų Europos Sąjungos parama - 8,164 mln. Lt, Klaipėdos miesto savivaldybės, arba visų klaipėdiečių, lėšos - 4,4 mln. Lt.

Tiesa, pernai Kultūros ministerijoje pristatytas tyrimas rodo, kad kūrybinės industrijos Lietuvoje yra produktyvesnės nei kiti ekonomikos sektoriai. Tyrimo duomenimis, jos sukuria 5,4 proc. Lietuvos ekonomikos pridėtinės vertės (apie 5,5 mlrd. litų), šioje srityje dirba 4,92 proc. dirbančiųjų. Bendrai Lietuvos eksporte kūrybinių industrijų sukuriami produktai ir paslaugos sudaro 4,68 proc., tačiau šios srities santykinė dalis esą sparčiai auga.

Kūrybinės industrijos apima tokius sektorius kaip knygų leidyba, dizainas, programinė įranga, muzikos ir kino pramonė - visas sritis, kuriose veikia autorių ir gretutinių teisių apsauga.

Verslininkams - kioskeliai

Tiesa, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija žada planuojant kitų metų Strateginį veiklos planą atsižvelgti į apklausos rezultatus ir kitąmet kartą per ketvirtį išleisti informacinį leidinį apie smulkųjį ir vidutinį verslą bei jam teikiamas galimybes. Tokį pažadą davė Dalia Pleskovienė, Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja.

"Aišku, jei savivaldybės Taryba patvirtins lėšų poreikį. Be to, kitąmet planuojame vieną projektą, skatinantį verslumą senamiestyje. Šiam punktui įgyvendinti norėtume gauti 43 tūkstančius litų", - skaičiavo D. Pleskovienė.

Beje, pastarasis projektas, kurį įgyvendinus Danės krantinėje būtų pastatyti prekybos paviljonai, turėjo būti įgyvendintas dar šiemet, tačiau neapsisprendus, kur statyti tuos kioskelius - prie sienos ar arčiau upės, projektas įstrigo.