"Kas liečia kainų reguliavimą tiesiogiai, tai gali padaryti Seimas, tačiau tai nusižengtų visiems europiniams įstatymams, nes vyksta laisva prekyba ir laisvas kapitalo judėjimas. Ko gero, tai yra neįmanoma", - ketvirtadienį sakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas.
Žemdirbių atstovas sutinka, kad ministerija gali imtis priemonių, kurios užkirstų kelią skirtingoms gamintojų grupėms už tą patį analogiškos kokybės pieną mokėti skirtingas kainas. Naujausiais duomenimis, pieno supirkimo kaina ūkininkams mažinama iki 18-19 euro centų, kooperatyvams - iki 14 euro centų. Praėjusių metų pabaigoje už pieną mokėta apie 23 euro centus.
"Sakykime, jeigu kooperatyvas parduoda 100 tonų pieno, jam mokama mažiau nei ūkininkui, kuris parduoda 300 litrų ir įmonė dar pati jį išsiveža, kai kooperatyvas pieną pristato į įmonę. Tokiu atveju superkanti įmonė vadovaujasi principu "gražus-negražus", - pavyzdį pateikia A. Stančikas.
Ketvirtadienį Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) vyko ministrės Virginijos Baltraitienės susitikimas su pieno gamintojais ir perdirbėjais, tačiau pienininkai sako, kad kompromisų nepasiekta.
"Ko gero mes sprendimų, naudingų abiem pusėms nesuradome, tačiau tai pamačiusi ŽŪM ėmėsi žingsnių tuos santykius padaryti teisingesnius abiem pusėms. Jeigu tas įsikišimas pagelbės, situacija bus nors kiek sureguliuota", - teigia Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos "Kooperacijos kelias" direktorė Juratė Dovydėnienė.
Kaip ELTA jau skelbė, artėjančioje pavasario Seimo sesijoje Žemės ūkio ministerija žada teikti laikinąjį įstatymą, kuris numatys tam tikrą gamybininkų ir perdirbėjų santykių reglamentavimą. Naujasis teisės aktas labiausiai paliestų pienininkystės sektorių.
Nors ministrė kol kas nesileido į detales, ji atskleidė, kad ketinama teisės aktais reglamentuoti tipinius reikalavimus šalių sutartyse, išvengiant staigių ir nemotyvuotų pieno supirkimo kainų kaitaliojimų.
Anot žemės ūkio ministrės V. Baltraitienės, laikinasis įstatymas galiotų iki 2016 m. pabaigos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą