Suvirintojomis laivų statykloje kelios klaipėdietės dirba apie penkerius metus. Po skelbimo spaudoje, pasak jų, šio amato mokėsi septynios moterys, tačiau dirbti liko tik dviese.
Viena suvirinimo technologijas pasakoja studijavusi jaunystėje, tačiau po praktikos šio darbo nedirbusi. Kita sako studijavusi sodininkystę ir apie virinimą nenutuokusi nieko.
„Paprasčiausiai mačiau per televiziją, mačiau, kaip tėvelis virindavo. O supratimo, kaip įjungti kokį aparatą, neturėjau“, – pasakoja suvirintoja Daiva Petrauskienė.
Pirmosios darbo dienos vyriškam kolektyve taip pat nebuvo lengvos.
„Keistai nužiūrėjo mus. Klausinėjo, kaip ir kas, bet brigadoje priėmė mus labai šiltai“, – tikina suvirintoja Vilma Diburienė.
Darbas pasak moterų sunkus, tačiau nenuobodus ir gerai mokamas. Jokių išlygų vien kad jos moterys, nėra.
„Aparatas kartu su rite sveria 30 kilogramų. Na, tenka patampyti, bet jeigu būna vyrai šalia, visada padeda“, – prisipažįsta V. Diburienė.
Įmonės vadovai sako, kad suvirintojų, laivų korpusininkų, vamzdynų montuotojų trūksta nuolat. Juos rengianti mokykla grupes surenka sunkiai.
Pernai paklausiausius specialistus ėmėsi rengti ir pati įmonė, tačiau padėtis ne ką tepagerėjo.
„Šiuo metu suvirintojų trūkumas yra didžiulis. Manau, tai yra viena iš paklausiausių profesijų ne tik mūsų įmonių grupėje. Šiandien drąsiai galėtume priimti 30–50 aukštos kvalifikacijos suvirintojų“, – aiškina „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės personalo vadovė Ala Minkevičienė.
Paklausiausių specialistų uždarbis „Vakarų laivų gamyklos“ įmonėse pagal kvalifikaciją siekia nuo 2,5 iki 5 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Tačiau tokių trūksta ir užsienio laivų statyklose, kuriose siūlomas uždarbis dar didesnis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą