Šių metų lapkritį vos du procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 66 - kad pablogėjo, o 31 procento gyventojų nuomone, jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (spalį - atitinkamai 3, 61 ir 36 proc.).
Pasak Statistikos departamento
generalinės direktorės pavaduotojos Dalios Ambrozaitienės, vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 6 procentai gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 55 - pablogėjimo (spalį - atitinkamai 7 ir 53 proc.). 35 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2009 m. lapkritį buvo minus 51. Palyginti su spaliu, jis sumažėjo 4 procentiniais punktais.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimui lapkritį didžiausios įtakos turėjo blogesnis šalies ekonominių perspektyvų vertinimas: daugiau gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą ir bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėnesių. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek didesnė gyventojų dalis prognozavo savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą, mažesnė gyventojų dalis tikėjosi nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 94 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 6 procentai atsakė, kad nepasikeitė (spalį - atitinkamai 92 ir 7 proc.). Spalį 1 procentas gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis pagerėjo, lapkritį taip manančių neliko.
Lapkritį 9 procentai gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 64 procentai prognozavo pablogėjimą, 22 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pat (spalį - atitinkamai 10, 62 ir 25 proc.).
Lapkritį 91 procentas gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėnesių (spalį - 89 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime lapkritį skyrėsi nedaug: mieste jis buvo minus 51, kaime - minus 52. Palyginti su spaliu, tiek mieste, tiek kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą mieste lėmė blogesnis šalies ekonominės padėties perspektyvų vertinimas ir pesimistiškesnės bedarbių skaičiaus kitimo prognozės, kaime - blogesnis namų ūkio finansinės padėties perspektyvų vertinimas bei bedarbių skaičiaus kitimo prognozės artimiausiems 12 mėnesių.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 10 procentinių punktų. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis išaugo nuo 81 iki 91 procento, iš jų prognozuojančių didelį bedarbių skaičiaus padidėjimą padaugėjo beveik du kartus (nuo 30 iki 58 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui įtakos turėjo ir pesimistiškesnės nei prieš metus namų ūkio finansinės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pablogės, dalis padidėjo nuo 46 iki 55 procentų, iš jų manančių, kad padėtis labai pablogės - nuo 9 iki 18 procentų.
Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis pablogės, sumažėjo nuo 73 iki 64 proc., tačiau iš jų manančių, kad padėtis labai pablogės, padaugėjo nuo 24 iki 32 proc.
Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Tyrimas atliekamas apklausiant 1200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų.
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą