Vertinant advokatų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų Baltijos ir Šiaurės šalyse, Lietuva patenka į šalių-lyderių trejetuką. Turėdama 73,83 advokatus 100 tūkst. gyventojų, Lietuva lenkia Latviją (68,57/100 tūkst.), Estiją (58,47/100 tūkst.), Švediją (57,77/100 tūkst.) bei Suomiją (36,46 /100 tūkst.) ir užima trečia vietą regione po Norvegijos (138/100 tūkst.) ir Danijos (107,5/100 tūkst.).
Pasak Advokatų tarybos pirmininko prof. dr. Igno Vėgėlės, vertinant šią situaciją ir kalbant apie advokatų paslaugas, visuomet derėtų atsižvelgti į du kriterijus - kokybę ir prieinamumą - todėl daugiau ne visada reiškia geriau.
"Pakankamas advokatų skaičius leidžia tikėtis didesnio jų paslaugų prieinamumo bei konkurencingų įkainių, tačiau jis taip pat gali iškraipyti rinką vartotojo nenaudai. Norėdamas užsitikrinti pajamas perpildytoje rinkoje, advokatas teisiniuose reikaluose mažai žinių turinčiam klientui gali siūlyti bylinėtis net ir tais atvejais, kai to daryti nebūtina. Visi žinome JAV bylinėjimosi kultūrą, kurią suformavo būtent per didelis advokatų skaičius", - sako I. Vėgėlė.
Nagrinėjant advokatų pasiskirstymą šalies viduje, į priekį įsiveržia Vilnius - iš 2 130 praktikuojančių advokatų, sostinėje dirba daugiau nei pusė - 66 proc. (1 288 advokatai), Kaune - 14 proc. (281), Klaipėdoje - 8 proc. (145), Šiauliuose - 4 proc. (77), Panevėžyje - 3 proc. (48).
"Didelis atotrūkis tarp sostinės ir kitų miestų rodo, kad advokatūra susiduria su tokiais pačiais iššūkiais kaip ir verslas bei viešasis sektorius - sunkumais pritraukti kvalifikuotus specialistus į regionus. Vis dėlto tikėtina, kad advokatų pasiskirstymas šalies miestuose su laiku taps tolygesnis, nes advokatai savo praktikai rinksis miestus, kur paklausa jų paslaugoms augs", - prognozuoja Advokatų tarybos pirmininkas.
Šiuo metu Vilniuje 100 tūkst. gyventojų tenka 242 advokatai - tai gerokai viršija regiono šalių, tokių kaip Norvegija ir Danija, pirmaujančių pagal advokatų skaičių, tenkantį 100 tūkst. visos šalies gyventojų, vidurkį. Kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose advokatų skaičiai realiau atspindi rinkos paklausą - Kaune 100 tūkst. gyventojų tenka 95 advokatai, Klaipėdoje - 94, Šiauliuose - 74.
Pasak Advokatų tarybos pirmininko, Vilniuje advokatų jau tiek daug, kad pasiekta pavojinga riba. Todėl advokatai gali siekti ne spręsti ginčus, o bandyti juos dirbtinai sukurti kaip, pavyzdžiui, yra Jungtinėse Amerikos Valstijose.
"Advokatas gali siekti ne išspręsti ginčą, bet, priešingai, jį sukurti. Tai yra pagrindinis pavojus. Ir tose valstybėse, kuriose yra per daug advokatų, jos tampa bylinėjimosi visuomenėmis. Nuo to kenčia visa teisinė sistema, ne tik advokatas, sukurdamas ginčą arba įkalbindamas klientą, kad tai bus ginčas, gauna pajamų, bet juk visa teisinė sistema turi tam dirbti - tam turi dirbti teisėjai, kitos šalies advokatas. Tai šito bylinėjimosi pasekmė - tai ne tik tam vienam klientui, bet visai teisinei sistemai", - spaudos konferencijoje sakė I. Vėgėlė.
Advokatų tarybos vadovo manymu, sostinėje dėl advokatų skaičiaus jau pasiekta riba, nes 242 advokatų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų yra viena aukščiausių ribų Europoje. Be to, Lietuva artėja prie šios ribos, turint omeny tai, kad negalime lygiuotis į Vakarų Europos valstybes pagal Bendrąjį vidaus produktą. Kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose advokatų skaičiai realiau atspindi rinkos paklausą, o mažesniuose šalies miesteliuose tedirba labai mažai advokatų.
2015 m. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, kokybė ir profesinė etika yra lemiami advokato paslaugų pasirinkimo kriterijai: 80 proc. gyventojų ginti savo interesus teisme rinktųsi advokatą, o svarstydami, į kokį advokatą kreiptis, atsižvelgtų į rekomendacijas (46 proc.) ir advokato reputaciją (32 proc.).
Per 2015 m. advokatūra gavo 241 skundą, išnagrinėjo 294, iškėlė 36 drausmes bylas.
Lietuvos advokatūros duomenimis, šiuo metų advokatai vyrai šalyje sudaro 62 proc. (1317), o moterys- 42 proc. (813). Vyriausiajam advokatai yra 95-eri metai, jauniausiam - 27 metai. Vidutinis advokatų amžius siekia 47,5 metų. Šalyje veikia 1067 advokatų kontoros ir 65 profesinės bendrijos.
Penktadienį Vilniuje vyksta 26-ąjį kartą rengiamas Visuotinis advokatų susirinkimas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą