Lietuviai vagysčių baiminasi, tačiau lėšų nuo jų saugotis neturi

Kas antras bijo būti apvogtas, kas trečiam prireiktų daugiau nei 5 metų, kad vėl nusipirktų viską, ką turėjo iki būsto plėšimo. Tokius apklausos rezultatus komentuojančių saugos bendrovių teigimu, gyventojų pastangos saugoti savo turtą tebėra per mažos, bet finansų ekspertai sako, kad kitaip kol kas ir nebus, nes neauga pajamos.

Radvilei visas jos turtas – svarbus emociškai, pinigų vertės mergaitė dar nežino. Tačiau jos tėvai, kaip ir daugelis kitų suaugusiųjų, puikiai supranta, kas kiek kainuoja ir ką reikštų visa tai netikėtai prarasti.

Daugelis apklaustų gyventojų sako, kad namų apiplėšimas jiems būtų ne tik moralinė žala, bet ir nemenkas finansinis smūgis.

Tuo metu vagims vasara, kai būstai ištuštėja – pats darbų sezonas. Paklausiausia – tai, ką nesunku nešti.

„Tai yra tie daiktai, kuriuos gali greitai parduoti: televizoriai, DVD grotuvai, fotoaparatai, telefonai, auksas. Paaiškėjo, kad kas antras Lietuvos gyventojas bijo, kad jų būstas bus apvogtas. 26 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems reikėtų dirbt daugiau kaip 5 metus, norint pasidengti savo finansinį nuostolį“, – teigia bendrovės „Eurocash1“ direktorius Vytautas Labeckas.

Šiek tiek mažiau, iki 5 metų, tektų dirbti kas dešimtam, kad vėl įsigytų turėtus daiktus. Mažiau nei dešimtadaliui tam pakaktų mėnesio.

Mažiausiai galvą dėl vagysčių suka jaunimas, mat turto turi nedaug. Vyresni jaudinasi gerokai labiau, nes be brangių daiktų, anot specialistų, namie dažnai laiko ir nemažas sumas grynųjų.

Ir nors saugos ir draudimo paslaugas siūlančios bendrovės ragina nešykštėti pinigų turto apsaugai, šeimos finansų ekspertai prognozuoja, kad staiga pulti investuoti į tai žmonės neskubės. Nes tokia apsauga pirmiausiai – papildomos išlaidos, kurios pradings vagystei neįvykus.

Be to, norą saugotis mažina ir per menka patirtis šioje srityje ir, aišku, bendros namų ūkio pajamos.

„Kadangi pajamos drastiškai nedidėja, manau, kad turi pasikeisti arba turi įvykti įvykis nelaimingas, arba turi pasikeisti žmogaus mąstymas. O mąstymui pasikeisti reikia, kad praeitų tikrai ne vieneri, ne 10 metų, o galbūt tai yra kartų klausimas“, – kalbėjo „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Vidutines pajamas gaunanti šeima dabar santaupoms kas mėnesį atideda vidutiniškai apie 120 litų. Taigi, pavyzdžiui, padengti 5 tūkst. litų nuostolį, kuriam padaryti pakanka nugvelbti du-tris daiktus, pavyks tikrai neiškart.

Skaičiuojama, kad vagysčių šį pusmetį, palyginti su ankstesniu, mažiau, bet jų žala didesnė. Manoma, kad ir dėl to, jog per pastaruosius kelerius metus nemažai žmonių atsinaujino buitinę ir kitokią techniką.