Lietuvos bankas prognozuoja didesnį metinį šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, kuris sieks 3,3 proc. Pavasarį centrinis bankas prognozavo 2,6 proc. BVP augimą.
Pirmadienį Lietuvos banko pristatytoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad darbo rinkoje išlieka įtampų, kurios greitai neatslūgs.
Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus teigia, kad 2017 m. prognozuojamas ūkio augimas yra didesnis nei pastaruosius dvejus metus.
„Tai lemia kelios priežastys. Pasaulio ekonomikos aktyvumo padidėjimas, turėjęs teigiamą poveikį eksportui, ypač paslaugų. Kitas dalykas - darbo rinka, spartus darbo užmokesčio augimas, veikiantis privatų vartojimą ir verčiantis keisti augimo kryptimi ekonomikos prognozes. Trečias dalykas - numatome šiemet didesnį Europos Sąjungos (ES) lėšų panaudojimą, o tai skatins investicijas“, - pirmadienį Lietuvos banko surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Šimkus.
Kitų metų palyginti lėtesnį BVP augimą (2,8 proc. augimas, ši prognozė nuo kovo mėn. nepakeista) Lietuvos bankas grindžia prielaida, kad darbo užmokesčio kilimas turėtų nuslopti.
„Darbo užmokesčio augimo „aruodai“ nėra beribiai. Augimas turėtų tapti nuoseklesnis. Šiuo metu stebime situaciją, kai kyla visų darbuotojų grupių darbo užmokestis, kad ir kokio dydžio atlyginimą darbuotojai gautų“, - sakė G. Šimkus, pasak kurio, vis daugiau įmonių teigia, kad, nuolat didindamos darbo užmokestį, jos negali rasti pakankamai darbuotojų, ir tai riboja jų veiklą.
Pastarąją situaciją dar labiau apsunkinanti prasta demografinė situacija. Tiesa, padėtis darbuotojams turėtų būti palanki ir toliau, o didesnės algos leis gyventojams didinti išlaidas vartojimui.
Gyventojų vartojimas šiemet bus 4,2 proc. didesnis nei pernai. Tačiau ir atlyginimų, ir su jais susijusio vartojimo augimas gali ir išsikvėpti, nes darbo našumas nekyla taip sparčiai, kaip kyla darbo užmokestis. Įmonių gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų sąnaudos didėja, taip prarandamas konkurencinis pranašumas, todėl ilgainiui gamyba gali neaugti tiek daug, kiek augo iki šiol, o tai blogintų ir darbuotojų padėtį.
Lietuvos bankas nurodo, kad darbo užmokestis šiemet turėtų augti 6,5 proc., o kitąmet - 5,7 proc. Nedarbo lygis 2017 m. sieks 7,3 proc., o kitais metais - 7,1 proc.
Įtampą darbo rinkoje, pasak G. Šimkaus, iliustruoja ir tai, kad senka nepanaudoti darbo ištekliai.
„Nedarbas pastaruoju metu vidutiniškai Lietuvoje siekia 8 proc. ir krito faktiškai nuo 2010-ųjų. Giliau žvilgtelėję į situaciją, pamatysime, kad kvalifikuotų asmenų, kurie sudaro liūto dalį visos darbo jėgos, nedarbas yra kritęs iki 6 proc.“, - teigia G. Šimkus.
Kuo labiau mažėja nedarbas, tuo labiau darbdaviai linkę dalytis pajamomis su darbuotojais, nes stiprėja pastarųjų derybinės galios. Darbo pajamų dalis BVP siekia 44 proc., viršytas ilgojo laikotarpio vidurkis ir šalis yra arti aukščiausio šio rodiklio taško.
„Tai rodo, kad mūsų ekonomikos aktyvumas vis labiau viršija ekonomikos potencialą. Tad valdžios institucijų sprendimai turi atsižvelgti į šią dinamiką ir turi būti vengiama sukurti papildomų stimulų, kurie galėtų lemti tolesnį skirtumą tarp ekonomikos aktyvumo ir potencialo“, - kalbėjo G. Šimkus.
Centrinis bankas teigia, kad net ir pagal optimistinį scenarijų, darbo jėga per artimiausius penkerius metus Lietuvoje trauksis 0,5 proc., o pagal kitus - labiau tikėtinus - scenarijus, darbo jėga trauksis 0,5-1 proc. per metus. Tai reiškia, kad įtampa darbo rinkoje taip greitai neatslūgs.
Ilgalaikėje perspektyvoje, pažvelgus į 2060 metus, darbo jėga susitrauktų 34 proc., o pensininkų skaičius iš esmės nepakistų (sumažėtų 0,4 proc.). Vadinasi, spaudimas pensijų sistemai didės. Pasak Lietuvos banko specialisto, šaliai reikalinga nuosekli, kompleksiška pensijų sistemos reforma.
Paklaustas, ar nuo liepos 1 d. įsigaliojantis naujasis Darbo kodeksas (DK) padėtų sumažinti įtampas darbo rinkoje, G. Šimkus teigė, kad DK neturi esminio poveikio pateiktoms Lietuvos banko prognozėms. Bet kaip vieną palankesnių naujojo darbo santykių reguliavimo aspektų specialistas nurodė darbo sutarčių įvairovę, kuri, tikėtina, leistų įtraukti į darbo rinką daugiau nedirbančių asmenų.
Eksportas artimiausiu metu prisidės prie ekonomikos augimo - prognozuojama, kad 2017 m. jis augs 3,9 proc. (kitais metais - 4,3 proc.). Dėl suintensyvėjusios tarptautinės prekybos Lietuvos eksportuotojai aktyviau prekiauja su partneriais tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Ypač išsiskiria transporto sektorius, kurio eksporto paslaugos pernai ūgtelėjo dešimtadaliu, o ir šiemet šis sektorius toliau nemenkai auga.
Verslo plėtrą ir didesnį viso ūkio aktyvumą 2017-2018 m. skatinti turėtų ir didėsiančios investicijos, ypač - atsigaunantys lėšų iš ES fondų srautai.
Kainos neatsilieka nuo kitų rodiklių ir šiemet taip pat augs, bet infliacija neprilygs darbo užmokesčio augimui, taigi, gyventojų perkamoji galia didės. Prognozuojama, kad infliacija šiemet sieks 3,2 proc. (kitąmet - 2,2 proc.). Labiausiai padidėjimą lemia aukštesnės pasaulinės naftos ir maisto žaliavų kainos, Lietuvoje šį pavasarį padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams bei tabakui, taip pat - lengvatinio PVM tarifo šildymui atsisakymas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą