Ligos nedarbingumo apmokėjimą siūlo sugrąžinti į prieškrizinį lygį

Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo didinti mažiausias pensijas iki 650 litų, peržiūrėti nedarbingumo išmokas, sugrąžinti iki krizės buvusią nedarbingumo apmokėjimo tvarką. Taip pat šalies vadovė siūlo peržiūrėti darbo santykius.

Šias priemones socialinei atskirčiai mažinti Prezidentė pirmadienį aptarė su ekonomikos ir socialinės politikos ekspertais.

"Prezidentės nuostata yra tokia, kad šalies ekonomika atsigauna ir kaip tik dabar yra tas metas, kai galima imtis konkrečių veiksmų, kad galėtume siekti ir socialinio teisingumo, ir sumažinti socialinę atskirtį", - po susitikimo sakė šalies vadovės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė.

Pasak jos, D. Grybauskaitė įsitikinusi, kad būtina ne tik kompensuoti sumažintas pensijas, bet ir rasti būdų, kaip padidinti mažiausias pensijas ir išmokas. Šiuo metu 126 tūkst. šalies gyventojų verčiasi gaudami nuo 324 iki 650 litų dydžio pensijas. Tačiau kiek galėtų didėti pensijos ir koks yra pinigų poreikis, kol kas neaišku.

Taip pat D. Grybauskaitė siūlo palaipsniui peržiūrėti nedarbo išmokas, kad ir kvalifikuoti žmonės, praradę darbą, jaustųsi saugiai. Prezidentė D. Grybauskaitė mano, kad reikėtų grįžti į prieškrizinį lygį ir sugrąžinti ligos išmokas, t.y. išmokas laikino nedarbingumo atveju. Šiuo metu pirmąsias tris dienas už nedarbingumą mokama 80 proc. atlyginimo, o kitas - tik 40 proc.

"Dėl to šeimos susiduria ir su finansiniais sunkumais ir neįperka vaistų sirgdami arba eina į darbą dar nepasveikę, todėl reikėtų galvoti apie šių išmokų sugrąžinimą į prieškrizinį lygį. Ir pacientų organizacijos tai labai palaikė", - sakė šalies vadovės atstovė.

D. Grybauskaitė rimtai siūlo galvoti ir apie darbo santykių reformą, atlikti bandomuosius darbo santykių modernizavimo projektus - tai esą svarbu ekonomikos skatinimui, investicijų pritraukimui, darbo vietų kūrimui.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė teigia, kad taisytina šiuo metu galiojanti tvarka, kai susirgus tegaunama 40 proc. pajamų

"Populistiškai yra kalbama, kad priemokos mažėja, vaistų kainos mažėja, paslaugų prieinamumas gerėja. Tačiau iš tikrųjų žmonėms tas paslaugų prieinamumas tolsta, nes nėra realiai paskaičiuota, koks sveikatos paslaugos įkainis, ir dažniausiai žmonės turi primokėti patys, bet to nenorima oficialiai įteisinti. Manome, kad pirmiausia turi būti įvertinta sveikatos paslauga, pasakyta valdžios institucijų, kokia dalis gali būti apmokama iš PSDF ir ieškoti kitų šaltinių. Taip pat mūsų siūlymas yra įteisinti tą papildomą savanorišką draudimą", - tęsė ji.

Tiesa, skaičiavimų, kiek valstybei kainuotų senosios tvarkos grąžinimas, nėra.

Susitikime su Prezidente dalyvavęs ekonomistas Romas Lazutka sakė, kad nedarbo išmokų, mažų pensijų, nedarbingumo išmokų didinimui reikia valstybės lėšų, o valstybės biudžetas surenka labai mažai - 26 proc. nuo BVP, tai yra paskutinė vieta ES. Norint įgyvendinti šiuos siūlymus, pasak eksperto, reikia ieškoti būdų, kaip padidinti valstybės pajamas - vienas iš to būdų, didesnis kapitalo apmokestinimas.

"Apie 6 mlrd. litų mūsų valstybė galėtų per metus surinkti, jeigu ji gebėtų surinkti tiek, kiek surenka lenkai, kurie nėra rekordininkai, ES yra per vidurį", - teigė R. Lazutka.

Ekonomistas Rimantas Rudzkis teigė, kad anksčiau išvardinti sprendimai jau yra pribrendę.

"Socialinės įmokos Lietuvoje yra pakankamai didelės, tuo tarpu socialinės išmokos, kurias gauna žmogus, yra tikrai menkos, ypač tai liečia ligos atvejį, apie ką jau buvo kalbėta", - sakė žurnalistams jis.

R. Rudzkio teigimu, nors jis nėra naujų mokesčių šiuo metu šalininkas, bet valstybei reiktų siekti daugiau pajamų, išplėsti mokestinę bazę. Lietuva, palyginti su latviais ir estais, atrodo labai blogai pagal materialinių investicijų lygį, įmonės Lietuvoje nenusiteikusios daug investuoti.

"Geriausias sprendimas - plėsti mokestinę bazę. Manyčiau, kad tikrai būtų galima kalbėti apie visuotinį pajamų deklaravimo pajamų įvedimą nuo tam tikro pajamų lygio, t.y. nereikia reikalauti, kad žmogus, gaunantis minimumą, būtinai deklaruotų savo pajamas. Bet jeigu žmogus gauna per metus 20-30 tūkst. litų, jis turėtų tada deklaruoti savo pajamas, ir turėtume siekti, kad pajamų apmokestinimas būtų kuo platesnis, kuo mažiau išimčių ir tai, aišku, padidintų mūsų mokesčių įplaukas, kurios Lietuvoje yra tikrai menkutės", - siūlė ekspertas.

Kita vertus, R. Rudzkis pabrėžė lanksčių sprendimų darbo santykiuose būtinybę, kas padėtų pritraukti vietines ir užsienio investicijas.