"Darbo nedaug. Žmonių nebėra, nebėra ko plukdyti, štai kur bėda. Daug jų išvažiavo, manėm, atvažiuos iš užsienio, bet ne. Tiesa, šią vasarą oras buvo baisus. Sutinku, esame ir patys apsileidę, nesireklamuojame. Raginu saviškius, bet niekas nejuda. Daug kas jau atsisako šio verslo. Gali būti, kad po kurio laiko neliks mūsų laivelių", - sako A. Valentinas.
Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacija šiuo metu turi 23 narius ir 26 laivus. Pasak jos vadovo, laivų jau yra gerokai sumažėję. Nemažai asociacijos narių pasišalino, nes pardavė laivus per žvejybos laivų pjaustymo vajų.
Anksčiau, maždaug iki 2010 metų, į Smiltynę, į delfinariumą žmones plukdydavo ir du AB "Smiltynės perkėla" keltai, ir net 16 įvairaus dydžio, galinčių paimti ir 12, ir net 60 žmonių, asociacijos laivų. Šiemet tai daro tik 5-6 asociacijos laivai ir Sergejaus Pantelejevo laivai "Bentis" bei "Aira".
"Mūsų išgyvenimo sąlygos labai sudėtingos. Daugelis laivų nėra nauji, bet paremontuojami, padažomi ir techninę apžiūrą dar pereina. Turėjome ir naujesnių iš tų laikų, kai didesni žvejybos laivai buvo supjaustyti ir žmonės nusipirko pramoginius katerius. Dabar tai irgi seni užsienietiški laivai, su kuriais galima plukdyti 15-20 žmonių. Net neapsimoka plaukioti. Nemažai mūsų narių išėjo į pensiją, tai jiems keleivių plukdymas liko tik kaip savotiška pramoga", - pasakojo A. Valentinas.
Išvijo iš piliavietės
Paklaustas, kokios mažųjų laivelių perspektyvos, ar jie neišnyks kaip dinozaurai, A. Valentinas atsakė: "Savivaldybės interesas - likviduoti mus. Atėmė krantines. Pernai mus išvijo iš piliavietės, nes pilis remontuojama. Užtverta tvora, nuo jos dar 5 metrai iki krantinės, o mes, pasirodo, trukdome statyboms. Kaip? Ar statybininkai žiūri į laivus ir atitrūksta nuo darbo? Štai toks miesto valdžios požiūris į mus. Mes neturime krantinės, prie kurios galėtume pasislėpti rudenį ir pavasarį prasidėjus štormams. Dabar visi susimetėme Danės upėje. Eina žmonės į keltą, bet mūsų laivų nemato. Buvom su tuometiniu meru Rimantu Taraškevičiumi sutarę, kad mums pažemins Danės krantinę rekonstrukcijos metu bent 80 cm, bet tai nebuvo padaryta. Blogai, kai vadovauja žmonės, kurie neturi supratimo apie laivus.
O juk mes Savivaldybei nemokamai teikiame paslaugų - nė viena šventė nepraeina be mūsų. Deja, dabar tokie laikai, kad Savivaldybėje nebėra su kuo kalbėti. Merui tai nerūpi, kai nuėjome pas jį, pečiais tik patraukė..."
Vis dėlto asociacijos vadovas žada teiki miesto Tarybai prašymą dėl 50 metrų krantinės. Esą visas 100 metrų krantinės Klaipėdos pilies uostelyje buvęs atimtas iš jų ir atiduotas Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Ji pavadinta istorinių laivų krantine, bet, pasak A. Valentino, prie jos nėra nė vieno istorinio laivo, ir nežinia, ar kada bus. Kai prie jos stovėjo mažieji laiveliai, buvo ir kuolai sukalti, ir elektra, bet kai juos išvijo, šie viską likvidavo.
Pasak A. Valentino, dabar muziejus nori nuomoti krantinę, kurioje esą nėra jokios infrastruktūros, ir reikalauja mokėti 8 eurus už 1 metrą. "Mes jau dveji metai tų 8 eurų muziejui nemokame, ir krantinė stovi tuščia", - sakė jis.
Koją pakiš bendras bilietas?
Anot A. Valentino, jau kalbama, kad delfinariumas parduos tokius bilietus, į kurių kainą bus įtraukta ir kelto bilieto kaina, tada mažųjų laivelių situacija dar labiau pablogės, bus dar sunkiau konkuruoti su keltais.
Bendrovės "Smiltynės perkėla" generalinis direktorius Darius Butvydas sakė, kad idėja padaryti bendrą bilietą atsirado jau seniai. "Vienas didžiausių mūsų klientų yra Lietuvos jūrų muziejus ir jo lankytojai. Su muziejaus komanda mes seniai galvojame, kaip supaprastinti lankytojų patekimą į muziejų. Vienais metais Šiauriniame rage buvome atidarę net muziejaus kasą, galėjai iš karto nusipirkti bilietą ir į keltą, ir į muziejų. Bet toks eksperimentas nepasiteisino, mes tada dar neturėjome infrastruktūros. Galvojame ir apie tą bendrą bilietą. Žinoma, yra tam tikrų ir juridinių, ir techninių niuansų. Ar tas bendras bilietas bus į delfinariumą, ar koks kitoks, šią minutę negaliu pasakyti. Svarstyta, ar nereikėtų mūsų bilieto jungti prie miesto kortelės, kuri naudojama autobusuose. Idėjų ir pasvarstymų turime visokių. Tačiau jokio sprendimo šiandien dar nėra. Šiemet sezonas jau baigėsi, o naujoves reikia įgyvendinti prieš prasidedant sezonui", - kalbėjo D. Butvydas.
Daugiau vietos nėra
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos E. Mantulovos teigimu, tiek Klaipėdos pilies uostelio, tiek Danės upės krantines pagal koncesijos sutartį valdo AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR). Tomis krantinėmis naudojasi tie, kurie su KLR yra sudarę sutartis, ir už tai moka tam tikrą sumą pinigų.
Istorinių laivų krantinė yra perduota Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. 2018 metais turėtų būti baigta tvarkyti pilies rytinė kurtina. Pasak Savivaldybės atstovės, įgyvendinant šį projektą numatyta, kad ta krantinė turės ir geriamojo vandens, ir elektros išvadus. Pati krantinė, įgyvendinant kitą projektą, kurį darys muziejus, bus šiek tiek modernizuota.
"Muziejus turi savo įsivaizdavimą, kokie istoriniai laivai galės būti švartuojami prie tos krantinės. Nemanau, kad prie jos galės stovėti dabartiniai savininkams priklausantys laiveliai. Ten, ko gero, stovės istorinių laivų eksponatai, kuriuos bus galima apžiūrėti įlipus", - sakė E. Mantulova.
Smeltalės upėje esančią prieplauką valdo garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrija "Smiltelė". Ten švartuojami tos bendrijos narių laivai arba tie, kurie yra sudarę sutartis su ja.
Taigi Savivaldybė ir nebeturi krantinių, kurias galėtų pasiūlyti mažiesiems laiveliams. Daugiau įrengtų prieplaukų nėra. Mažųjų laivų prieplauką planuojama įrengti įgyvendinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projektus. Pasak E. Mantulovos, ateityje turėtų atsirasti uosteliai mažiesiems laivams, o šiandien daugiau vietos nėra.
Žada padėti spręsti problemą
E. Mantulovos manymu, jeigu mažųjų laivelių savininkams iškilo problemų, kad nepatogu stovėti prie Danės krantinių, reikėtų žiūrėti, kokia to priežastis - galbūt todėl, kad nėra atmušų, tada jas reikėtų įrengti, galbūt ten ne viskas iki galo sutvarkyta, kad būtų tinkama vieta laiveliams švartuoti.
"Manau, galėtume konstruktyviai pasikalbėti su laivelių savininkais ir išsiaiškinti, kas tai turėtų padaryti: ar tuo turi rūpintis Savivaldybė, ar KLR. Reikėtų peržiūrėti koncesijos sutartį, gal galima išplėsti jos sąlygas. Jeigu gadinamas turtas, problemą būtina spręsti. Tačiau naujų erdvių laiveliams kol kas nėra. Turime planų įrengti švartavimo vietas mažiesiems laiveliams prie Jono kalnelio. Atsiras vietos tiems laiveliams, kurie gali praplaukti po tiltais, kitaip sakant, vos ne valtims", - sakė direktoriaus pavaduotoja.
E. Mantulovos manymu, mažųjų laivelių savininkai turėtų paskubėti kreiptis į Savivaldybę, nes jau pradėti rengti strateginiai planai kitiems metams. "Jeigu jų pageidavimas nebus įtrauktas, vadinasi, ir kitais metais nieko nedarysime. Mes negalime daryti to, kas nesuplanuota. Planavimo procedūros jau vyksta ir jos turi būti baigtos iki spalio 1 d.", - sakė administracijos direktoriaus pavaduotoja.
"Tokia paslauga reikalinga"
Romena SAVICKIENĖ, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė
Tai, kad mažieji laiveliai yra šiek tiek suvargę ir šiek tiek nušiurę, tiesa. Kita vertus, akivaizdžiai matome, kad jie visada susiranda klientų, kurie jais naudojasi, plaukia į delfinariumą. Vadinasi, tokia paslauga reikalinga. Mes kruizinių laivų ir kitiems turistams mažųjų laivelių paslaugų nesiūlome, tam yra keltai. Tačiau jie nuėję į uostelį ir išgirdę pasiūlymus, galbūt jais ir pasinaudoja. Sunku pasakyti, kiek mažaisiais laiveliais naudojasi vietiniai gyventojai, kiek turistai, tačiau esu tikra, kad didžioji dauguma jų yra tikrai ne mūsų miesto gyventojai, o svečiai.
Manau, ši paslauga yra įdomi žmonėms, turintiems vaikų, nes plaukimas laiveliu šiek tiek kitoks nei keltu. Jis aktualus žmonėms, neturintiems galimybės paplaukioti laivais savo mieste.
Be abejo, Klaipėdos laiveliams trūksta išvaizdos ir aptarnavimo kokybės. Jeigu jie neturėtų potencialių klientų ir nebūtų tokios paklausos, tokios paslaugos jie neteiktų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą