Milijonai taškomi popierizmui

Išleidusi pusę milijono litų Šiaulių miesto savivaldybė išgirdo seniai žinomas tiesas: tai, kad Šiaulių oro uosto perspektyva - krovinių gabenimas. Tokią aukso vertės išvadą pateikė samdyti olandų ekspertai, parengę oro uosto plėtros strategiją iki 2027 metų. Buvęs Šiaulių meras Alfredas Lankauskas tvirtina, kad ekspertų pristatytos galimybės buvo žinomos ir prieš 15 metų.

Studijos gula į stalčius

Daugiau nei 71 mln. litų skolos turinti Šiaulių miesto savivaldybė ir toliau vieną po kitos užsako galimybių studijas. Šįkart Šiaulių oro uosto plėtros galimybes nagrinėjo samdyti Olandijos konsultacijų bendrovės „NACO Netherlands Airport Consultants“ ekspertai. Jų darbas kainavo 458 tūkst. litų, iš kurių 372 tūkst. litų buvo ES paramos lėšos, o 86 tūkst. - savivaldybės.

Vadinamajame „Master plane“ Šiaulių oro uostui siūloma orientuotis į krovinių gabenimą. Apskaičiuota, kad infrastruktūros plėtrai reikėtų 230 mln. litų.

Remiantis jų prognozėmis, iki 2027 metų oro uostas galėtų tapti svarbiu Azijos ir Europos tilto krovinių punktu, per metus čia būtų perkraunama 65 tūkst. tonų krovinių (1-3 orlaiviai per dieną).

Prognozės optimistinės, tačiau girdimos ne pirmą kartą. Šiaulių oro uosto krovinių gabenimo perspektyvos aprašytos ir ankstesnėse savivaldybės užsakytose studijose.

Štai 2010 metais už 60 tūkst. litų konsultantų bendrovė SAVVIN parengė Šiaulių oro uosto plėtros galimybių studiją. Joje taip pat buvo teigiama, kad „pagrindinis oro uosto prioritetas - krovinių pervežimų plėtra“. Samdyti konsultantai patarė į oro uostą investuoti 38 mln. litų.

1998 metais Šiaulių oro uosto plėtros strategiją buvo parengusi kita olandų konsultacinė kompanija - „Tebodin“. Prieš tai ankstesnį oro uosto plėtros projektą sukurpė Nyderlandų konsultantų kompanija „Nederlandse Philips Bedrijven B.V.“. Su jais 1994 metais savivaldybė buvo sudariusi sutartį dėl oro uosto rekonstrukcijos ir plėtros projekto, kurio suma - 29,343 mln. JAV dolerių (arba 101 mln. litų).

Nė žingsnio be studijos

Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas teigė, kad Šiaulių oro uosto išvystymo strategija buvo būtina, nes tokio dokumento miestas iki šiol dar neturėjo. Jis sutiko, kad oro uosto plėtros galimybės buvo pateiktos ir anksčiau atliktose studijose, tačiau jos esą neturėjo tarptautinio svorio, jomis nebuvo galima pritraukti užsienio investuotojų.

„Šiandien Lietuvos problema, kad vietinių dokumentų niekas nepripažįsta. Jei mes pasakytume, kad mūsų vietiniai architektai suplanavo - niekur jų neįduosi, turi būti rengiamas tarptautinis konkursas“, - apie olandų atliktos vizijos naudą kalbėjo miesto meras.

„Buvo atvykę Kinijos verslininkai. Jie paprašė duoti kokį nors popierių. O aš nieko jiems negaliu parodyti, išskyrus įmonės balansą. Jei aš sakysiu, kad čia mūsų architektai pabraižė, jiems tikrai neįtiksiu“, - pridūrė jis.

Paklaustas, ar išleidus pusę milijono sužinota kas nors naujo apie oro uosto galimybes, J.Sartauskas paaiškino, kad tik iš pažiūros viskas atrodo paprasta. Anot jo, be ekspertų pagalbos oro uosto galimybes pamatuoti nėra lengva: „Čia kaip matematikoj sprendžiant lygtį: kai parodai sprendimą, visi sako: „Tai nėra čia ką spręst“. Taip ir su studijomis: kai gauname rezultatą, sako, nieko čia naujo nėra“.

Tiesa, meras pripažino, kad kartais tenka užsakinėti studijas ir savaime suprantamiems sprendimams. Tokių dokumentų rengimas esą yra privalomas biurokratinis reikalavimas.

„Aš esu ne naujokas savivaldoje. Matau, kad šiandien bet kuriam projektui valstybė neracionaliai išnaudoja ES pinigus. Net ir mokyklą renovuojant reikia įvairių studijų, nors mes žinom, kad ta mokykla yra tipinė Lietuvos mokykla. Studijų reikia, mes turime jas užsakinėt ir tai kainuoja pinigus“, - sakė J.Sartauskas.

Konsultantai parduoda senas tiesas

„Respublikos“ kalbinamas buvęs Šiaulių miesto meras, o dabar miesto tarybos narys A.Lankauskas apgailestavo, kad Šiaulių savivaldybei įsiūlyta dar viena vizija, kuria nieko naujo nepasakyta.

„Beveik tie patys duomenys Šiaulių miesto savivaldybei buvo pateikti prieš 15 metų, kai strategiją rengė kompanija „Philips“, dalyvaujant ir NACO. Įdomiausia, kad net ir investicijų suma sutampa. Tada buvo nurodoma 230 mln. litų suma, ir dabar suskaičiuota, kad investicijų poreikis - 228 mln. litų. Aišku, tada oro uosto situacija buvo kitokia - nebuvo kilimo ir tūpimo takų, nebuvo išplėtota oro uosto infrastruktūra, nebuvo navigacinės, ryšio įrangos, skrydžių bokšto ir t.t. Dabar viskas yra, o investicijų poreikis beveik toks pat. Kitaip sakant, 15 metų senumo duomenys su naujais sutampa“, - kalbėjo A.Lankauskas.

Jis pridūrė, kad ir be konsultantų pagalbos miesto politikai puikiai supranta, kad Šiaulių oro uostas gali laikytis tik iš krovinių gabenimo: „Nuo pat pirmos dienos, kai perėmėme iš kariškių bazę, puikiai žinojome, kad keleivių srautais oro uostas niekada negalės konkuruoti su Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostais. Vienintelė mūsų niša - krovinių gabenimas. Ta idėja ne NACO, ne „Philips“ atnešta, o mūsų pačių sugeneruota. Tai mes jiems pasakėme“.

Tačiau kam leisti šimtus tūkstančių litų už senas tiesas? Tarybos narys sako, kad tokio popierizmo reikalauja Europos Sąjunga, teikianti paramą investiciniams projektams.

„Su galimybių studijomis išeina abrakadabra. Jei nori pretenduoti į ES paramos lėšas, galimybių studija - būtinas dokumentas. Studija turi būti parengta pagal ES norminius dokumentus, pagal Investicinių projektų vadovą. Galiu pasakyti, kad tos galimybių studijos mums neduoda to, ko mes tikimės. Kita vertus, jas galėtų parengti bent jau mūsų vietos specialistai, ir tikrai tai padarytų ne prasčiau nei olandai. Tačiau čia veikia biurokratinis aparatas. Studijos rengimo konkurse teisę dalyvauti turi tik specialią licenciją turinčios kompanijos. Pasirodo, Lietuvoje mes nė vienos tokios neturime. Iš esmės esame įpareigoti samdyti tarptautines kompanijas, dirbančias šioje srityje. O lietuviams kompetencijos tikrai užtektų...“ - kalbėjo A.Lankauskas.

Tarybos narys sako, kad NACO parengtas oro uosto plėtros scenarijus per daug optimistinis - skolų turinti savivaldybė nesukrapštys 230 mln. litų.

„Studijoje nurodoma, koks turėtų būti investicinių išlaidų paskirstymas pagal metus: 12 mln. pirmais įgyvendinimo metais ir po 108 mln. litų antrais ir trečiais. Visiškai nerealu, kad savivaldybė galės per trejus metus skirti tokias sumas. Jei toje vizijoje mums būtų parodyti keliai, kaip rasti tokias investicijas, būtų kas kita“, - kalbėjo A.Lankauskas.

Kepa studiją po studijos

Beje, ne tik oro uosto galimybėms išsiaiškinti Šiaulių savivaldybė yra užsakiusi studijų. Už 780 tūkst. litų 2010 metais buvo atlikta Šiaulių viešojo logistikos centro steigimo galimybių studija. Daugiau nei 140 tūkst. litų sumokėta VšĮ Ekonominių tyrimų centrui už Pramoninio parko galimybių studiją. VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra už 35 tūkst. litų buvo atlikusi Salduvės piliakalnio atgaivinimo galimybių studiją. Menų inkubatoriaus galimybių studija kainavo 323 tūkst. litų, socialinio būsto statybos - 66 tūkst. litų. 170 tūkst. savivaldybė sumokėjo už Šiaulių tolygaus turizmo galimybių studiją, 35 tūkst. - už Šiaulių aplinkkelio nuo Pramonės iki Sembos gatvių galimybių studiją.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"