Energetikos ministerija jau paskelbė apie naujosios Lietuvos energetikos strategijos rengimą. Jos pradinį variantą ministerija iš rengėjų - Lietuvos energetikos instituto - turėtų gauti rugpjūtį. Su Lietuvos verslo konfederacijos nariais susitikęs energetikos ministras Rokas Masiulis sakė, kad aptarti strategijos projekto bus kviečiami ir verslo atstovai.
„Prieš strategijos patvirtinimą yra numatyti susitikimai tiek su įmonėmis, tiek su organizacijomis, nes svarbu išgirsti ir verslininkų nuomonę. Strategijos poreikis yra didelis ir reikšmingas, nes mes baigiame daug etapų, kuriuos buvome numatę ankstesnėse strategijose - atsinaujinančių energijos šaltinių priemonės beveik visos įgyvendintos, jungtys ir terminalas pastatyti. Šie projektai jau pradeda funkcionuoti, taigi reikia įvertinti, kaip veikia tai, ką mes jau turime ir numatyti, ką reikėtų plėtoti ateityje", - sakė R. Masiulis.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, šiuo metu vienas opiausių klausimų verslui - vangus iš ES fondų finansuojamų infrastruktūros projektų vykdymas. Projektų rangos konkursai nėra skelbiami nei transporto infrastruktūros, nei energetikos srityse. Buvęs finansavimo laikotarpis iki 2015 metų jau yra pasibaigęs, tad gali atsitikti taip, kad inžinerinės, statybų ir kitos rangos bendrovės ateinančių metų pradžioje neturės darbų. Pasak V. Sutkaus, jeigu niekas nesikeis, kitais metais labai padaugės bedarbių. Todėl būtina pagreitinti šių konkursų organizavimą ir skelbimą.
R. Masiulis pabrėžė, kad šiuo metu yra ruošiamos finansavimo programos, iš kurių labiausiai pažengusi yra viešųjų pastatų renovacija - tam numatyta apie 30 mln. eurų. Kitos programos, kaip elektros ir dujų perdavimo tinklai, yra ruošiamos, tačiau visas šias programas reikia derinti su Europos Komisija, o tai užima laiko. Vyriausybė šį procesą laiko prioritetiniu, todėl tempas yra itin spartus.
V. Sutkaus teigimu, įmonių ir miškų savininkai investavo į biokuro gamybą ir dabar jaučia, kad jo nebereikia, nes pirkimai gerokai sumažėję. Lietuvai įsirengus SGD terminalą, pasigirsta spekuliacijų, kad bus siekiama žūtbūt išlaikyti gamtinių dujų vartojimo apimtis ir taip pagrįsti šias investicijas. R. Masiulis nuramino, kad niekas nebus daroma dirbtinai: kuro pasirinkimą lemia kaina bei kitos objektyvios priežastys.
R. Masiulis patikino, jog biokuro paklausa sumažėjo ne dėl SGD terminalo: „Dujų turi būti tiek, kiek reikia. Niekas nesiruošia dirbtinai stabdyti biokuro vartojimo. O šiemet biokuro paklausą apkarpė šiltesnė žiema".
Daugelyje Europos valstybių veikia paramos programos individualių namų moderniai šildymo įrangai, naudojančiai biokurą, įsigyti. Lietuvoje absoliuti dauguma individualių namų šildymui naudoja neefektyvius ir pasenusius biomasės deginimo katilus. Verslo atstovai siūlo remti ir individualius namus, nes tai leistų mažinti oro taršą ir biokuro kainas, plėsti nacionalinę biokuro deginimo įrenginių gamybos pramonę.
Pasak R. Masiulio, ministerija pritartų idėjai keisti neefektyvius biokuro katilus namų ūkiuose. Tačiau fiziniams asmenims negalima skirti ES paramos, nes to neleidžia paramos taisyklės. Visgi ieškoma galimybių, kaip padėti žmonėms šildytis efektyviau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą