Miškų įstatymo pataisų iniciatorių teigimu, papildomi mokesčiai prisidės prie bendrųjų miško reikmių tenkinimo - apsaugos nuo gaisrų įrengimo, kenkėjų naikinimo ir kt. Didžioji dalis šių papildomai surinktų lėšų esą bus skiriama miško kelių tvarkymui. Tačiau privačių miškų savininkai tvirtina, kad mokestis neduos laukiamos naudos - mat iki šiol kelius tvarkę sąžiningi privačių miškų savininkai to nebedarys, apeliuodami į jiems taikomą mokestį.
Slėps pajamas
Apie 10 hektarų ploto prosenelio mišką Plungės rajone paveldėjusio klaipėdiečio Antano teigimu, parlamentarų nustatyti papildomi mokesčiai nuo šiol jį vers ieškoti galimybių, kaip deklaruoti mažesnį iškirsto miško plotą bei taip į biudžetą sumokėti mažiau mokesčių.
"Miškų savininkai juk ir taip patys privalo sutvarkyti subjaurotus kelius, nes kitaip gali būti apskųsti įvairiausioms institucijoms. Tačiau man elementarus padorumas neleidžia iškirtus mišką palikti miškavežių subjaurotą kelią, kaip aš galėčiau į akis žiūrėti šalia miško gyvenantiems žmonėms? Be to, visada kertant mišką derinamasi ir prie oro, kad būtų kuo šalčiau ir keliai nebūtų smarkiai darkomi. O kuo didesni mokesčiai, tuo didesnė pagunda jų nemokėti", - sakė Antanas.
Maža to, jo nuomone, papildomas mokestis paskatins sąžiningus miškų savininkus nebetvarkyti miškakirčių sugadintų kelių.
"Nors ir kaip gaila būtų šalia miško gyvenančių žmonių, bet atsiradus tokiam mokesčiui tikrai nebeskirsiu nė lito keliui tvarkyti. Jei jie ims man priekaištauti, pasiūlysiu kreiptis tiesiai į šią pataisą pasiūliusį Algimantą Salamakiną ir iš jo reikalauti, kad tas kelias būtų sutvarkytas. Tikrai netikiu, kad kas nors siųs techniką į tą užkampį, kur yra mano miškas, tvarkyti kelio, jei iki šiol to nedarydavo", - sakė vyras.
Be to, jis akcentavo, kad statistinis privataus miško savininkas yra apie 5 ha valdantis senyvo amžiaus pilietis, dažniausiai gyvenantis toli nuo savo valdomo miško.
"Pensininkas, sugebantis iš savo tėvų paveldėto miško prisidurti pinigėlių prie varganos pensijos - tikrai puikus papildomų mokesčių objektas", - ironizavo vyras.
Bendras reikalas
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino nuomone, jei į bendrųjų miškų ūkio reikmių fondą moka valstybiniai miškai, tai privačių miškų savininkai taip pat turi prisiimti šią mokestinę naštą.
"Jeigu aš gyvenu penkiaaukščio penktajame aukšte, tai prakiurus stogui neturiu vienas mokėti už jo remontą. Tai viso namo reikalas. Tai kodėl dabar už privačių miškų savininkų subjaurotus kelius turi mokėti tik valstybinių miškų tvarkytojai, - teigė A. Salamakinas. - Taip, nors ir nedaug, yra sąžiningų miškų savininkų, kurie prižiūri jų valdose esančius kelius. Tačiau dažnai, prieš miškavežiams patenkant į konkretaus savininko mišką, jiems tenka pravažiuoti ir kitų savininkų miškus - tai šie keliai taip ir lieka sudarkyti bei juos galima tik su tanku pravažiuoti."
Komiteto pirmininko teigimu, šiandien valstybinių miškų urėdijos už parduotą mišką iš viso sumoka apie 42 proc. mokesčių nuo gautų pajamų. Tuo metu privačių miškų savininkai - tik 15 proc. siekiantį Gyventojų pajamų mokestį.
"Aš nesuprantu privačių miškų savininkų logikos, kodėl jie priešinasi. Negalime viską užversti tik vienam miškų tvarkytojui", - pažymėjo A. Salamakinas.
Mokesčiai gali dar didėti
Aplinkos viceministro Lino Jonausko teigimu, Seimas, priėmęs minėtas Miškų įstatymo pataisas, neatsižvelgė į Vyriausybės rekomendacijas. Mat Vyriausybė, prieš įvedant naują tvarką, rekomendavo atlikti išsamią su privačiais miškais ir jų savininkais susijusios mokesčių sistemos analizę.
"Aš negaliu komentuoti Seimo darbo. Tačiau mano nuomone, su šiomis pataisomis kiek paskubėta. Mat nėra skaičiavimų, kodėl nustatyti būtent penki procentai, - sakė viceministras.
Tačiau, anot L. Jonausko, realu, kad atlikus minėtą mokesčių sistemos analizę, privačių miškų savininkams taikomi mokesčiai gali dar didėti.
"Šiandien tarp valstybinių miškų urėdijų ir privačių miškų savininkų sumokamų mokesčių yra didžiulis atotrūkis, - pažymėjo viceministras. - Nemanau, kad miškų urėdijoms taikomus mokesčius būtų galima mažinti."
L. Jonauskas taip pat teigia abejojantis, ar dėl padidėjusių mokesčių privačių miškų savininkai ims trauktis į šešėlį. Mat iškertamų plotų kiekį esą griežtai reglamentuoja esantys teisės aktai bei nesunku patikrinti, ar buvo iškirsta tiek miško, kiek deklaruota.
Neaišku, kam naudos pinigus
"Seimo nariams derėtų žinoti, kad visi šalies transporto savininkai už degalus moka akcizo mokestį ir mokesčius už krovinines transporto priemones. Iš jų ir yra finansuojami visų kelių, taip pat ir miško kelių, tvarkymas ir priežiūra. Be to, iš Kelių priežiūros ir plėtros programos kiekvienais metais skiriamos milijoninės sumos valstybės įmonėms miškų urėdijoms, kad jos prižiūrėtų miško kelius, einančius tiek per valstybinius, tiek per privačius miškus", - teigė Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) Valdybos pirmininkas Gintautas Kovalčikas.
G. Kovalčikas sako, kad nesupranta Seimo narių noro skurdinti miško savininkus papildomais mokesčiais, nes privatūs miško savininkai ir taip moka nustatytą 15 proc. mokesčio tarifą už kiekvieną parduotą kubinį metrą medienos. Jo teigimu, kol kas neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis, kam ir kada būtų naudojami surinkti pinigai. Be to, net ir dabar nėra žinoma, kiek mokesčių surenkama iš privačių miškų bei kaip jie panaudojami.
Privačių miškų savininkų atstovai teigia, kad Seimo nariai tęsia liūdnai pagarsėjusios "naktinės mokesčių reformos" tradicijas, kuomet priimami neapgalvoti sprendimai, galintys paskatinti šešėlinės ekonomikos augimą bei į biudžetą patenkančių pajamų mažėjimą.
Prašo vetuoti pataisas
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija praėjusią savaitę kreipėsi į šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę ir paprašė vetuoti minėtas Miškų įstatymo pataisas.
"Pataisos Seime priimtos labai skubotai - jos visiškai nederintos su privačių miškų savininkais, neišgirsta jų nuomonė. Faktas tas, kad privačių miškų savininkai ir šiuo metu už parduotą apvaliąją medieną ar nenukirstą mišką sumoka gyventojų pajamų mokestį. Įstatymo pataisos priimtos neįvertinus neigiamo mokestinės naštos padidinimo poveikio visai medienos rinkai", - teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius.
Kreipimęsi į prezidentę pažymima, kad Seimui teiktų Miškų įstatymo pataisų pirminis tikslas buvo tik suderinti šio teisės akto nuostatas su pasikeitusiu Biudžeto sandaros įstatymu. Tačiau įstatymo svarstymo metu atsirado papildomas Seimo nario Algimanto Salamakino siūlymas dėl naujų mokestinių atskaitymų miškų savininkams.
Prezidentė savo sprendimą dėl minėtų Miškų įstatymo pataisų žada paskelbti savaitės pabaigoje.
Info
Privačių miškų savininkų asociacijos duomenimis, šiuo metu šalyje yra apie 250 tūkst. privačių miško savininkų, kurie valdo apie 40 proc. visų šalies miškų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą