"Vakarų ekspresas" pristato pagrindines naujojo DK naujoves, kurias paprašėme pakomentuoti uostamiesčio darbininkų ir darbdavių atstovų. Jei prezidentė Dalia Grybauskaitė nevetuos naujojo įstatymo, jis įsigalios nuo kitų metų pradžios.
Darbo sutartys
Naujajame DK numatomos devynios darbo rūšių sutartys - neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties darbo, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo.
Ko gero, daugiausia dėmesio sulaukė vadinamosios "tuščios" arba nenustatytos apimties, darbo sutartys. Funkcijos atlikimo laikas iš anksto nebus nustatytas, tačiau darbuotojas įsipareigos darbo funkciją atlikti darbdavio kvietimu. Minimalioji darbo trukmė, kurią pagal šią sutartį turės išdirbti darbuotojas, yra 8 val. per mėnesį.
Naujove itin džiaugiamasi pramogų pasaulyje - pavyzdžiui, koncertuose, festivaliuose aptarnaujantis personalas dažnai dirba neapmokamais savanoriais, nors iš tiesų atlygį gauna, tad atsiras galimybė juos legaliai įdarbinti.
Dėl naujų darbo sutarčių rūšių džiaugėsi ir Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Donatas Botyrius.
"Smulkiajame versle "tuščios" sutartys yra labai gerai, nes neretai reikalinga pagalba dienai ar net valandai, o žmogų įdarbinti buvo itin sudėtinga. Tai ypač pravers mūsų krašte, kur yra nemažai sezoninio darbo, o lankstumas padės legaliai prisidurti studijuojantiems, besimokantiems asmenims ir verslininkams nereikės ieškoti būdų apeiti įstatymą", - sakė jis.
Tačiau AB "Švyturys" profesinės sąjungos komiteto pirmininkas Raimondas Tamošauskas įžvelgia priešingą situaciją.
"Žmogus įsipareigoja dirbti 8 valandas per mėnesį pagal iškvietimą. Tu lyg ir dirbi, bet negauni pajamų ir nesi bedarbis, o socialinės garantijos nepriklauso. Pats turėsi susimokėti už sveikatos draudimą, nepriklausys atostogos. Tampama beteisiu. Be to, tai geras būdas slėpti nelegalius darbuotojus - ateis tikrinti darbdavio, sakys, "va, pas tave 10 nelegalių darbuotojų", o šis gali atšauti, kad visi jie dirba po 8 valandas per mėnesį, o šiandien būtent ta diena", - pažymi R. Tamošauskas.
Beje, naujoje dokumento versijoje atsiranda galimybė pritaikyti darbo grafiką kiekvienam darbuotojui individualiai pagal jo asmeninius, socialinius ar šeimos poreikius.
R. Tamošausko manymu, kartu su lankstesniu darbo grafiku darbuotojai gyvens dar labiau neužtikrintai.
"Pagal naująjį kodeksą darbo grafikas galės būti keičiamas prieš 3 darbo dienas. Įsivaizduokite, ką tai gali reikšti pamainomis, pavyzdžiui, kas 4 dienas, dirbančiam žmogui - grįžti iš darbo, o kitą dieną sulauki kvietimo vėl ateiti dirbti. Toks darbuotojas nuolat turės sekti darbo grafiką, tad šis lankstumas visai ne į tą pusę - žmogus negalės kontroliuoti laiko ir planuoti savo gyvenimo", - galimas grėsmes įvardijo profsąjungos atstovas.
Atostogos
Naujame DK numatyta, kad darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų kasmetinės atostogos, jei dirbama 6 dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Pabrėžiama, kad atostogos skaičiuojamos darbo dienomis, švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.
Pagal dabartinį DK, kasmetinės atostogos pageidaujant gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. Naujajame DK numatoma, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę).
Nors, atrodo, didelio skirtumo nėra, naujoji tvarka gali atnešti nuostolių mėgstantiems pasiimti atostogas po kelias dienas. Seniau išnaudojus nepertraukiamąsias atostogas likdavo 14 kalendorinių dienų, kurias buvo galima išnaudoti norint prasitęsti savaitgalį imant darbo dienas, o dabar liks tik 10 dienų. Tokiu atveju vertingiau imti neapmokamas atostogas, o apmokamas dienas išnaudoti taip, jog į jas įeitų savaitgalis.
Beje, nors dabar numatyta, kad už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo stažą suteikiamos papildomos atostogų dienos, naujame DK jos bus suteiktos tą sutarus kolektyvinėje sutartyje.
Viršvalandžiai
Naujajame DK numatyta, kad maksimali viršvalandžių trukmė per metus - 180 valandų (dabartiniame kodekse - 120 val.), tačiau kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta ir dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės. Per vieną savaitę negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas sutiktų dirbti iki 12 valandų.
Už viršvalandinį darbą turės būti mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis, už viršvalandinį darbą poilsio dieną ar darbą naktį - ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis, už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip pustrečio darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Naujovė - darbuotojo prašymu viršvalandinio darbo laikas galės būti pridedamas prie kasmetinių atostogų.
Darbuotojų atleidimas ir išmokos
Ko gero, daugiausia pykčio profesinių sąjungų ir kitų darbuotojų atstovams sukėlė palengvinimai darbdaviams atleisti darbuotojus - naujajame DK supaprastintas darbuotojų atleidimas ir sumažintos išeitinės išmokos.
Naujajame DK trumpinami įspėjimo terminai darbuotoją atleidžiant nesant jo kaltės. Jei įsigalios naujas įstatymas, darbdavys įspėti apie atleidimą privalės prieš vieną mėnesį, o jei dirbama trumpiau nei metus - dvi savaites. Dabar šis terminas yra 2 mėnesiai. Įspėjimo terminai bus ilgesni, jei darbuotojas augina mažamečių vaikų arba netrukus sulauks pensijos.
Tokiu būdu atleidžiant darbuotoją, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis išdirbo, išmokama dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (jei dirba mažiau nei metus - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka). Tai gerokai mažiau nei numatyta šiuo metu galiojančiame DK - priklausomai nuo stažo galima gauti nuo vieno iki 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Jei darbuotojas darbo sutartį nutraukia savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių - ligos, sulaukęs pensijos, dėl prastovų ar nemokamo atlyginimo, bus mokama vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio, arba pusės vidutinio darbo užmokesčio, jeigu darbuotojas dirbo trumpiau nei vienerius metus (pagal dabartinį kodeksą - dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžių) išmoka.
Taip pat įteisinta galimybė darbdaviams darbuotoją atleisti labai greitai ir nenurodant priežasties, apie tai įspėjus prieš tris darbo dienas ir išmokant pusės metų darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Darbdaviai, kurie dels atsiskaityti su atleistais darbuotojais, privalės mokėti trijų mėnesių vidutinio atlyginimo netesybas.
Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška pažymėjo, jog šie profsąjungų narius itin sukrėtę palengvinimai verslui leis atsikvėpti, kadangi paprastesnis darbuotojų atleidimas bendrovėms leis greičiau prisitaikyti prie rinkos naujovių ir svyravimų.
"Našumas, modernizavimas, inovacijos yra surištos su darbo jėgos mažėjimu įmonėje, ir tai yra visame pasaulyje vykstantys procesai, nuo kurių nepabėgsime. Jei darbuotojų mažinimo našta verslui bus per sunki, tai nevers jo keistis, būti šiuolaikiškam ir inovatyviam. Be to, yra ekonominiai svyravimai - verslas krizėms nesiruošia, o kai jos įvyksta, patiriamas "kosminis" nuostolis ir norint išsilaikyti būtina mažinti darbuotojų skaičių. Kuo lengviau ta procedūra atliekama, tuo verslas gali ilgiau išsilaikyti ir nepasiekti bankroto ribos, - aiškino A. Mileška. - Dabar šnekame apie naudą ekonomikai ir valstybei, nes jei verslas jaučiasi prastai, valstybė negalės jaustis gerai."
Beje, darbdavys taip pat turės galimybę atleisti nėščiąją - tai bus galima padaryti tik abiejų šalių susitarimu arba pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai.
AB "Švyturys" profesinės sąjungos komiteto pirmininkas R. Tamošauskas mano, jog lengviau atleidžiami darbuotojai bus paverčiami beteisiais.
"Šnekama apie šeimos žmogaus įtraukimą į darbo rinką, lankstesnes sąlygas dirbti pusę dienos. Bet juk yra darbdavių, kurių paprašius leisti dirbti pusę dienos kitą dieną pasakys, jog tavęs nereikia. Šeimos žmogų bus kaip tik lengviau išstumti iš darbo rinkos, nes atleidimas palengvinamas ir kai kuriais atvejais nereikės nurodyti net priežasties", - pažymi profsąjungos atstovas.
Darbuotojų atstovavimas
Naujame DK nustatyta, kad darbo taryba darbdavio iniciatyva privalės būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų. Darbo taryba bus sudaroma trejų metų kadencijai. Jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba bus nesudaroma, o jos įgaliojimus ir priskirtas funkcijas įgis profesinė sąjunga.
Dabartiniame DK numatyta, kad įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kuriose nėra veikiančios profesinės sąjungos arba jos funkcijos nėra perduotos atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, Darbo taryba turi visas kolektyvinio atstovavimo teises. Darbo tarybos yra formuojamos savanoriškumo principu arba susitarus darbdaviams ir darbuotojų atstovams.
Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininkas Edvardas Šalkauskas tvirtina, jog darbuotojai jokiu būdu nepritaria naujajam DK.
"Profesinių sąjungų teisės dabar sumetamos į Darbo kodeksą, nors yra specialusis profsąjungų įstatymas, pagal kurį jos ir veikia. Gerai, kad kolektyvinės sutartys ir streikai lieka išimtinė profsąjungų teisė, bet manau, jog Darbo tarybos nepasitvirtins - tai bus pačių darbdavių sukurtas organas, kuriame jie patys pasirinks savo žmones ir priiminės sprendimus", - sako E. Šalkauskas.
Jį papiktino, jog Seimas ir Vyriausybė neišpildė pažado atsižvelgti į Trišalės tarybos, profsąjungų pasiūlymus priimant naująjį DK.
Panašiomis mintimis dalijosi ir R. Tamošauskas, kurio manymu, sumažinus garantijas ir socialinę apsaugą darbuotojams mainais nebuvo nieko pasiūlyta.
"Pristatant socialinį modelį naštą, nuimtą nuo bendrovių, žadėjo perimti valstybė, bet, pavyzdžiui, pažadėjus nedarbo socialinio draudimo išmokos laiką iki 9 mėnesių Seime paskutinę dieną jis sutrumpėjo iki 6 mėnesių ir dar buvo apmokestinta. Dabar sumos tapo tokios pačios arba vos vos didesnės", - nusivylimo neslėpė darbuotojų atstovas.
Visos Lietuvos profsąjungų nariai šiuo metu bendrauja su prezidentūra ir siekia, jog ši vetuotų naująjį DK. Kitu atveju, anot E. Šalkausko, Lietuva rizikuoja patirti daug neramumų - esą žmonės ramiai tikrai nesėdės ir protestuodami bei mitinguodami bandys pakeisti jiems neva nepalankų naująjį DK.
BANKŲ ekspertai sako, jog mitinguojančių darbininkų teiginiai apie tik darbdaviams naudingą naująjį Darbo kodeksą yra neteisingi. Nors įspėjimo apie atleidimą terminas trumpėja iki vieno mėnesio, atsiranda daugiau darbo formų, didėja leidžiamų viršvalandžių skaičius, darbuotojai esą mainais į tai per darbo tarybas su darbdaviu galės susiderėti palankesnes darbo apmokėjimo sąlygas.
Stasio ŽUMBIO ("Vakaro žinios") nuotr.
Informacija
Ištraukos iš naujojo Darbo kodekso
27 str. Darbuotojo asmens duomenų ir jo teisės į privatų gyvenimą apsauga.
2. Darbdaviui draudžiama tvarkyti su darbo reikmėmis nesusijusius (perteklinius) darbuotojo asmens duomenis <...>.
5. Vaizdo stebėjimas ir garso įrašymas darbo vietoje gali būti vykdomas, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą, <...> kai tiesiogiai siekiama kontroliuoti darbo kokybę ir mastą.
36 str. Susitarimas dėl išbandymo
2. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama.
50 str. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbuotojo iniciatyva
1. Darbuotojas turi teisę laikinai, iki trijų mėnesių, sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, jeigu darbdavys du ir daugiau mėnesių iš eilės nemoka viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo kitų savo įsipareigojimų <...>. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkciją.
61 str. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai
1. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui. Darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą.
3. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (įvaikį) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės.
89 str. Projektinio darbo sutarties sąvoka ir turinys
1. Projektinio darbo sutartis yra terminuota darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja atlikti savo darbo funkciją konkrečiam projekto rezultatui pasiekti dirbdamas savo nustatytu darbo laiko režimu darbovietėje arba už darbovietės ribų, o darbdavys įsipareigoja už tai sumokėti sulygtą atlyginimą.
93 str. Darbo vietos dalijimosi sutarties sąvoka
1. Du darbuotojai gali susitarti su darbdaviu dėl vienos darbo vietos dalijimosi, neviršydami vienam darbuotojui nustatytos maksimaliosios darbo laiko normos.
96 straipsnis. Darbo keliems darbdaviams sutarties sąvoka
1. Su darbuotoju sudaromoje darbo sutartyje vietoj vieno darbdavio gali būti nurodyti du ar daugiau darbdavių tai pačiai darbo funkcijai atlikti.
100 str. Sezoninio darbo sutartis
1. Sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais darbais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.
119 str. Viršvalandžiai
2. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu (išskyrus išimtinius atvejus. - Autor. past.).
126 str. Kasmetinių atostogų sąvoka ir trukmė
2. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.
138 str. Pailgintos atostogos, papildomos atostogos ir kitos lengvatos
3. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, - dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.
146 str. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka
1. Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, - kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.
148 str. Informacija apie darbo užmokestį ir dirbtą darbą
1. Darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.
153 str. Darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribos
1. <...> darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, - ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
159 str. Darbuotojų teisė dirbti saugiai
1. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninės apsaugos priemonėmis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą