Panašu, kad Tarptautiniam Palangos oro uostui (TPOU) šį sezoną jau nepavyks prisivilioti pigių oro vežėjų, nes pinigų tokių skrydžių marketinginiam palaikymui sukrapštyti sugebėjo vos viena Palangos miesto savivaldybė.
Palangos savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus apgailestavo, kad kitos savivaldybės atsisakė prisidėti prie skrydžių plėtros.
"Manau, kad tai yra didžiulė klaida, nes turėti Vakarų Lietuvoje išvystytą oro uostą yra labai aktualu. Oro uostas turi būti gyvas, tai pakeltų Palangos išvystymo lygį, padidintų turistų srautus", - kalbėjo Š. Vaitkus.
Tačiau pinigų skirti naujiems skrydžiams rado tik Palangos savivaldybė. Pasak šio kurorto mero, jei nuo rugsėjo prasidės nauji skrydžiai, savivaldybė yra numačiusi skirti dalį pinigų - 50 tūkst. litų. Kitais metais biudžete oro uostui bandytų surasti dar papildomų lėšų, kadangi, kaip minėjo Š. Vaitkus, per metus vienos krypties skrydžius savivaldybės turėtų paremti 200-300 tūkst. litų. Šias išlaidas palangiškiai norėtų pasidalinti su klaipėdiečiais ir neringiškiais.
Savo ruožtu Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus aiškino, kad nėra gavęs raštiško Š. Vaitkaus pasiūlymo, o Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas prieš skirdamasis su pinigais norėtų aiškesnio verslo plano.
Neturi plano
TPOU direktorė Jolanta Jucevičiūtė sakė, kad iš savivaldybių gauti pinigai būtų naudojami tik vadinamajam marketinginiam skrydžių maršrutų palaikymui, o pats oro uostas iš to negautų nė cento. Ir šiuo metu kalbamasi su keliomis oro linijų kompanijomis dėl naujų skydžių Lietuvos kurorte. Tačiau ji pripažino, kad verslo plano TPOU nėra parengęs. "Mes to dar nedarėme. Nors verslo planas ir yra viso šio projekto viena sudedamųjų dalių, tačiau jo nėra. Tačiau reikia paskaičiuoti, kokią naudą gautų regionas, jei per Palangą čia atskristų daugiau turistų?" - ragino skaičiuoti J. Jucevičiūtė.
Pasako jos, pernai TPOU aptarnavo rekordinį skaičių keleivių - per 111 tūkst. O šiemet per penkis mėnesius aptarnauta net 24 proc. daugiau keleivių nei pernai per tą patį laikotarpį.
"Tačiau mes nesėdime sudėję rankų, vyksta derybos su naujais vežėjais. Tikiuosi, kad po kelių mėnesių bus aišku, ar pavyks pritraukti naują skrydį iš Londono. Jei derybos baigsis sėkmingai, kitąmet kovo mėnesį lėktuvai iš Palangos skraidys ir į vieną iš Londono oro uostų", - žadėjo J. Jucevičiūtė.
Anot jos, pajūrio savivaldybių vadovai norėtų, kad iš Palangos oro uosto lėktuvai skraidytų į Angliją ir Vokietiją. Šiuo metu per TPOU galima išskristi į Oslą, Kopenhagą, Rygą ir Maskvą.
Tereikia noro
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas įsitikinęs, kad prašyti pinigų iš savivaldybių iždo yra paprasčiausias, tačiau ne pats racionaliausias sprendimas. "Pakartosiu tai, ką kalbame jau ne pirmą kartą - šiemet papildomų lėšų Klaipėdos biudžete nėra. Kita vertus, net jei ir turėčiau pusę milijono litų kišenėje, labai gerai apsvarstyčiau, ar juos skirčiau naujiems oro vežėjams pritraukti. Mat TPOU nepateikė jokio verslo plano. O skirti pinigus neaišku kam nei aš, nei kiti uostamiesčio savivaldybės tarybos nariai nėra linkę", - atsisakymo priežastį prisidėti paaiškino V. Grubliauskas.
Uostamiesčio meras pridūrė, kad geras verslo planas nereikalauja didelių krašto savivaldybių investicijų. Kaip pavyzdį jis pateikė Palangos viešbučio "Auska" nuomininkės bendrovės "Ambra investicijos" pastangas prisivilioti Rusijos oro vežėją, kuris nuo birželio 24 d. kiekvieną sekmadienį 50 vietų orlaiviu skraidins keleivius iš Maskvos į Palangą.
Klaipėdos pramonininkų asociacija (KPA), pasak jos pirmininko Rimanto Taraškevičiaus, net surengė savo narių apklausą. Verslininkų buvo klausiama, ar jie prisidėtų prie naujų skrydžių į Palangos oro uostą pritraukimo. "Mūsų asociacija pasiskirstė į dvi dalis. Viena atsakė neigiamai, o kita gal ir svarstytų šį pasiūlymą, bet tik po išsamesnių diskusijų", - "Vakarų ekspresui" sakė R. Taraškevičius.
Milijoninis pelnas
Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių prisidėti prie TPOU veiklos ir skirti 2 mln. Lt naujų skrydžių kryptims pritraukti buvo prašyta šių metų vasarį.
Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas aiškino, kad skrydžiai į Palangą atneštų neabejotiną naudą visam regionui.
"Mūsų tikslas būtų pritraukti 1-3 naujas kryptis. Apklausę savivaldybes mes išskyrėme prioritetines kryptis - tai Vokietija, tiksliai dar neapsispręsta - Hamburgas ar Frankfurtas, Jungtinė Karalystė bei Rusija", - teigė R. Vaštakas.
Jei savivaldybės rastų apie 2 mln. Lt, dar apie 0,6 mln. Lt skirtų Susisiekimo ministerija. Tiesa, netiesiogiai, mat ji sumažintų tarifus, įvairius mokesčius.
R.Vaštakas teigė, kad vienas į pajūrį atskridęs keleivis čia išleidžia apie 200 eurų. "Ekonomine nauda neabejojame. Jei į pajūrį atskristų apie 30-50 tūkst. keleivių per metus, jie čia galėtų išleisti iki 20 mln. Lt", - tikino R. Vaštakas.
Kaip pavyzdį jis pateikė Kauno oro uostą, praėjusiais metais fiksavusį didžiausią keleivių srauto augimą tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tam, kad šiame oro uoste atsirastų pigių skrydžių bendrovė, prisidėjo ir Kauno miesto bei rajono savivaldybė.
Rašyti komentarą