Nebeapsimoka dirbti? Greitai dirbti nebus ką

Nebeapsimoka dirbti? Greitai dirbti nebus ką

Paradoksas - Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje registruota apie 30 tūkst. laisvų darbo vietų, kai kurių profesijų žmonių ieškoma tiek, kiek yra bedarbių, o Lietuvos verslininkams darbuotojų tenka laukti iš kaimyninių šalių. Kodėl?

Situacija gerėja

Naujausi statistikos duomenys rodo, kad 2015 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. pirmuoju ketvirčiu, vidutinis darbuotojų skaičius ūkyje padidėjo 9,9 tūkst. (0,8 proc.). Darbuotojų skaičiaus augimas rodo, kad darbo vietų daugėja, ypač privačiame sektoriuje.

Lyginant šių metų antrąjį ketvirtį su pirmuoju matyti, jog valstybės sektoriuje dirbančiųjų skaičius išaugo 2,4 tūkst. (0,6 proc.), privačiajame sektoriuje - 7,5 tūkst. (0,9 proc.).

Pagal gyventojų iki 64 metų amžiaus užimtumą šiemet Lietuva pasiekė aukščiausią dirbančių žmonių lygį nuo 1998 m.

Vis dėlto, Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 1 d. šalyje buvo apie 155 tūkst. bedarbių.

Analizuojant paklausiausių profesijų ir Lietuvos darbo biržoje užsiregistravusių bedarbių profesijas galima pastebėti, kad darbo pagal profesiją bedarbiams yra, nors gal ir ne visiems. Tad kyla klausimas - kodėl jie neina dirbti? Netenkina atlyginimas, netinka darbo vieta ar mieliau renkasi bedarbio pašalpą ir socialinę paramą?

Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vedėja Jūratė Baublienė „Vakaro žinioms“ teigė, kad apibendrinta statistika parodo tik kiek per atitinkamą laikotarpį buvo įregistruota tam tikros profesijos darbo vietų ir ieškančiųjų tokio darbo šalyje. Tačiau tai nereiškia, kad bedarbiai neina dirbti. Per šiuos metus buvo įdarbinta 105,1 tūkst. asmenų.

„Į konkrečią laisvą darbo vietą ieškant tinkamo kandidato svarbūs ne tik paminėti veiksniai - įmonė, vietovė, atlyginimas, taip pat ir tam tikros kompetencijos, - teigia J.Baublienė. - Pavyzdžiui, kai kurie darbdaviai ieško vairuotojų, turinčių pavojingų krovinių vežimo pažymėjimą, o tokį turi toli gražu ne visi Darbo biržoje registruoti vairuotojai.“

Dirbti „neapsimoka“

Nedarbo draudimo išmoką Lietuvoje turi teisę gauti teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę apdraustieji, kuriems Darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo. Nedarbo išmoka Lietuvoje šiuo metu - nuo 102 eurų iki 303,80 euro. Tuo metu Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas, kurį specialios kvalifikacijos nereikalaujantį darbą darbuotojams dažniausiai siūlo darbdaviai, - 325 eurai, kitaip sakant, tam tikrais atvejais ne daug didesnis už nedarbo išmoką.

Tad kai kurie asmenys bedarbiais tampa sąmoningai - jie tiesiog nenori dirbti, mieliau renkasi gyvenimą už bedarbio pašalpą. Tenka girdėti darbdavių pasakojimų, kad atsiųsti darbo biržos vos atėję tokie asmenys prašo darbdavio pažymos, jog tam darbui netinka.

Darbo biržos atstovės J.Baublienės teigimu, darbo birža pagal darbdavio pateiktą informaciją įvertina bedarbio neįdarbinimo priežastis. Jei paaiškėja, kad bedarbis atsisakė tinkamo darbo be svarbių priežasčių, nustatytų įstatymuose, jis netenka bedarbio statuso.

Dažna ir kitokia situacija: pavyzdžiui, maitinimo įstaiga kreipiasi į darbo biržą ir prašo rasti dešimt darbuotojų. Paskiriamas pokalbio laikas, bet į jį ateina tik penki kandidatai, o galiausiai paaiškėja, kad ir tie penki nieko bendra anksčiau su šia sritimi nėra turėję.

Apie 36 proc. darbo biržoje registruotų bedarbių ieško nekvalifikuoto darbo. Laisvų darbo vietų struktūroje nekvalifikuoti darbai sudaro apie 23 proc.

Darbuotojų reikia įvairiose srityse, bet didžioji dalis darbdavių pageidavimų susiję su žemesnės kvalifikacijos darbuotojų poreikiu. Itin paklausūs viešbučių darbuotojai, barų ir restoranų personalas, daug laisvų darbo vietų valymo paslaugas teikiančiose kompanijose, nuolat ieškoma auklių ir namų tvarkytojų.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, labiausiai trūksta tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, suvirintojų, metalinių laivų korpusų surinkėjų, siuvėjų, restorano virėjų. Šios specialybės įtrauktos į trūkstamų profesijų sąrašą.

Išgelbės imigrantai?

Lietuvoje užsieniečiai šiuo metu sudaro tik 3 proc. dirbančiųjų. Norint įdarbinti Lietuvoje užsienietį iš trečiosios šalies, jam reikia parūpinti vieną iš trijų tokią teisę suteikiančių dokumentų. Nuo 2015 m. kovo mėnesio užsieniečiai iš trečiųjų šalių gali dirbti turėdami darbo biržos išduotą leidimą dirbti, sprendimą dėl atitikimo darbo rinkos poreikiams arba sprendimą dėl aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties Lietuvos rinkos poreikiams.

Per 2015 m. pirmąjį pusmetį siuvėjais, grožio industrijos darbuotojais, virėjais buvo įdarbinti 24 Šri Lankos, 20 Indijos, 13 Tailando, 6 Filipinų ir 5 Kambodžos piliečiai. Ukrainiečiai, baltarusiai, moldavai, rusai ir kinai dažniausiai į mūsų šalį atvyksta dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, suvirintojais, metalinių laivų korpusų surinkėjais, restoranų virėjais.

Verslininkai teigia, kad Lietuvoje galiojanti užsieniečių įdarbinimo tvarka palanki tik kvalifikuotiems ir turintiems itin aukštą specializaciją darbuotojams. Lietuvoje per 2014-uosius išduota daugiau kaip 5 tūkst. leidimų dirbti, 131 iš jų - darbuotojams, turintiems itin aukštą kvalifikaciją.

Kadangi pagal galiojančius įstatymus žemos kvalifikacijos darbininkų atsivežti neįmanoma, darbdaviams tenka taikstytis su tokiais vietos darbuotojų trūkumais - priimti į darbą nepakankamos kvalifikacijos asmenis ar net pakęsti jų girtavimą, neadekvatų elgesį, nesirodymą darbe.

Danas ARLAUSKAS, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius:

Ar verslas darbuotojams galėtų mokėti didesnes algas, priklauso pirmiausia nuo eksporto struktūros. Dabar mes parduodame labai pigius produktus, už juos grįžtantys pinigai neužtikrina padorių atlyginimų net tiesiogiai su tais produktais dirbantiesiems. Tad jie neturi pakankamai apyvartinių lėšų ir negali naudotis kito verslo paslaugomis. Išeina uždaras ratas.

Išeiti iš šios situacijos galima būtų, mano nuomone, pašalpų mokėjimą patikėjus savivaldai ar net seniūnijoms, nes tik jos mato, kam tų pašalpų iš tiesų reikia. Jei gautų tik tie, kuriems tikrai reikia, kiti eitų ieškoti darbo. Jeigu vietos gyventojai nenori dirbti, kažkas vis dėlto turi tai daryti. Tačiau nekvalifikuotų darbuotojų iš trečiųjų šalių Lietuvoje negalima įdarbinti, o kvalifikuotų įdarbinimą sunkina biurokratinė sistema. Mano akimis žiūrint, svarbiausia yra motyvacija. Kas iš to, kad darbo birža atsiųs 10 žmonių, kurie nenori dirbti? O iš užsienio atvykstantys darbuotojai dažniausiai yra būtent tokie, be to - kvalifikuoti, tad žino savo vertę ir atlyginimų tikrai nedempinguos.

Žinoma, išeitis būtų Lietuvai susigrąžinti specialistus, kurie emigravo ir įsitvirtino užsienyje, nes jie tikrai yra motyvuoti. Tačiau ką Lietuva gali jiems pasiūlyti - mažesnius mokesčius, didesnius atlyginimus? Negalime. O juk dauguma jų išvyko dėl ekonominių priežasčių ir dar kiekvienais metais dviem milijardais paremia Lietuvos ekonomiką. Jei tie žmonės grįžtų, mūsų ekonomika nesusitvarkytų ir ilgainiui jie taptų struktūriniais bedarbiais.

Prof. Algis ŠILEIKA, Socialinių mokslų daktaras:

Žmonės nenori dirbti. Jiems patogiau gauti nedarbo išmoką, jei net ji ir mažesnė už minimalią mėnesinę algą. Užsiregistravę Darbo biržoje jie yra valstybės socialiai apdrausti, dažnas gauna įvairias kompensacijas. Taip ir susidaro tie vadinamieji skurdo spąstai: žmogus neina dirbti, nes mažas darbo užmokestis. Panaši situacija buvo daugumoje ES šalių. Vienintelė išeitis - jei minimali mėnesinė alga padidėtų tiek, kad žmogus būtų suinteresuotas dirbti.

Kitas dalykas - kas darosi teritorinėse darbo biržose. Didelė dalis bedarbių ateina tik užsiregistruoti, o jei jau siunčia pas kokį darbdavį, tai tiesiog prašo pažymėti, kad jie netinkami. Kitaip sakant, jie net neplanuoja dirbti. Negana to, nemažai valstybės remiamų bedarbių dirba nelegaliai. Pasižiūrėkite, kas vyksta rajonuose: pluša žmonės statybose iš peties, ir esu tikras, kad nemaža jų dalis - nelegaliai.

Mano supratimu, šioje sferoje reikėtų būti mažiau liberaliems ir humaniškiems formalia prasme, nagrinėti kiekvieno konkretaus bedarbio atvejį. Kai pašalpų skirstymas buvo perduotas savivaldybėms, pašalpininkų skaičius sumažėjo, rodos, trečdaliu, nes vietinė bendruomenė realiau žino, kas iš ko ir kaip gyvena.

Jei darbuotojų nerasime tarp savo žmonių, realu, kad tas darbo vietas užims atvykėliai, gal net iš trečiųjų šalių, nes tą darbą kažkas juk turi dirbti.

Verslas tuo suinteresuotas, nes atvykėliai turi mažiau pretenzijų, dirba už mažesnį atlyginimą - dempinguoja darbo užmokestį, mažina spaudimą ir Vyriausybei, ir darbdaviams.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder