Siekiant įsitikinti, kokie realūs skirtingų atliekų kiekiai patenka į Dumpių sąvartyną, vasario pabaigoje Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) atliko sąvartyne šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbus - atliekų monitoringą. Stebint Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir visų septynių savivaldybių atstovams, buvo parenkama po vieną šiukšliavežį iš kiekvienos regiono savivaldybės - Klaipėdos ir Neringos miestų, Šilutės, Palangos, Skuodo, Kretingos, Klaipėdos rajonų.
Rūšiavo rankomis ir svėrė
"Iš šiukšliavežio išversto kaupo buvo paimami 5 mėginiai, kuriuos mūsų darbuotojai rankomis rūšiavo ir svėrė. Klaipėdos miesto tyrimui perrinkome 500 kilogramų atliekų, o mažesniųjų savivaldybių tyrimui išrūšiavome po 300 kilogramų", - aiškino Ramunė Šličienė, KRATC ekologė.
Visos komunalinės atliekos buvo atskiriamos po vieną ir rūšiuojamos į 17 rūšių - nuo populiariausių popieriaus, plastiko, stiklo iki pavojingų atliekų.
Pasak ekologės, atliekų monitoringas bus vykdomas 2012 ir 2013 metais po 4 kartus per metus - žiemą, pavasarį, vasarą ir rudenį, kad būtų galima nustatyti šalinamų atliekų sudėties kitimą skirtingais metų laikais. Kitas atliekų sudėties nustatymo tyrimas planuojamas gegužės mėnesį.
Išvados - metų pabaigoje
Lietuva, kaip Europos Sąjungos (ES) bendrijos narė, įsipareigojo gyventi švariau ir visas atliekas rūšiuoti, perdirbti, kad į sąvartynus jų patektų kuo mažiau. Pavyzdžiui, Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyta, kad iki 2013 metų į sąvartynus patektų ne daugiau 50 procentų biologiškai skaidžių atliekų - popieriaus ir kartono, medienos, maisto gamybos, natūralaus pluošto audinių ir kt.
Kalbant apie Klaipėdos regiono Dumpių sąvartyną, tie 50 proc. sudarytų 48 800 tonų per metus. O 2020 metais Europos Sąjunga mums leidžia, kad į sąvartynus patektų dar mažiau - tik 35 proc. biologiškai skaidžių atliekų. Nesilaikant ES direktyvų, tiek Lietuvą, tiek atskiras savivaldybes gali užgriūti sankcijos - finansinės baudos už rūšiavimo normų nevykdymą.
Tačiau atlikus pirmąjį atliekų monitoringą panašu, kad Klaipėdos regionui sankcijos bent dėl biologiškai skaidžių atliekų negresia. Vietoj reikalaujamų 50 proc., biologiškai skaidžių atliekų rasta tik 35,3 proc. - maždaug tiek, kiek numatyta leistina norma 2020 metais.
"Išvadas daryti dar anksti, nes žiemą biologiškai skaidžių atliekų yra mažai. Tikrąją situaciją matysim pasibaigus rudeniui, kai būna žaliųjų atliekų bumas", - neskubėjo su apibendrinimais R. Šličienė.
Atliekų kiekiai irgi tiriami
KRATC iniciatyva šiemet pradėtas dar vienas tyrimas - atliekų konteinerių svėrimas. KRATC analitikas Arvydas Piepalius priminė, kad 2003 metais pradėjus kurti naują Lietuvos atliekų tvarkymo sistemą buvo remiamasi šalies mokslininkų atliktomis studijomis ir metodikomis. Tačiau teoriniai skaičiavimai negali numatyti ateities pokyčių. Pavyzdžiui, ekonominio pakilimo metu vyko daug statybų ir į sąvartyną patekdavo daug statybinių atliekų. O prasidėjus krizei sumažėjo ne tik statybinių, bet ir iš gyventojų surenkamų komunalinių atliekų kiekiai.
"Atlikdami atliekų sudėties tyrimus, sverdami skirtingų savivaldybių gyventojų konteinerius sužinosime tikslius duomenis apie sukaupiamus atliekų kiekius. Tai leis objektyviau koreguoti atliekų susikaupimo normas", - aiškino A. Piepalius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą