"1985 metais pradėję bendrovės veiklą deginome anglį, vėliau - mazutą, 2013-aisiais į miestą atėjo komunalinių atliekų energija, o 2014 metais pradėjome deginti biokurą", - istoriją prisiminė "Klaipėdos energijos" generalinis direktorius Vytautas Valutis.
Katilinės atnaujinimo projektas pradėtas įgyvendinti 2012 m. Itin ilgai užtruko jo derinimas.
Statybą vykdžiusios bendrovės "Axis Technologies" generalinis direktorius Giedrius Vaitkevičius akcentavo, jog naujieji įrenginiai buvo pastatyti išskirtinai lietuvių rankomis.
"Iš kamino rūkstantis baltas dūmas simbolizuoja švarią aplinką, nes šie dūmai išties yra garas", - pasakojo G. Vaitkevičius, pridūręs, kad įrenginiai išvalo dūmus net geriau nei buvo numatyta techninėse sąlygose.
Garų temperatūra siekia tik apie 45 laipsnius, tačiau kondensaciniame ekonomaizeryje iš dūmų surinkta šiluma grąžinama atgal į šilumos gamybos ciklą. O gaminant šilumą šiuose katiluose į atmosferą per metus bus išmetama beveik 20 tonų mažiau anglies dvideginio.
Beje, abiem katilams vakar duoti "Gundos" ir "Grietos" vardai.
Skaičiuojama, jog šiuo metu uostamiestyje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminama apie 65 proc. miestui reikalingos šilumos. Pradėjus veikti naujai katilinei naudojamų gamtinių dujų dalis "Klaipėdos energijos" kuro balanse sumažės nuo beveik 100 iki 81 proc. Todėl deginant pigesnį biokurą mažėja ir galutinės šilumos bei karšto vandens kainos.
Naujieji katilai per metus turėtų sudeginti apie 73 tūkst. tonų vilkikais vežamo biokuro. Per dieną sudeginama apie 25-30 tonų biokuro, kurį atveža 10 vilkikų.
Projekto vertė - beveik 6 milijonai eurų, iš kurių 1,7 mln. eurų - Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą