Ypač keistas toks pardavėjos poelgis dovano sulaukusiai moteriai atrodo po to, kai pastaruoju metu viešoje erdvėje vis pasirodo pranešimai, kad Klaipėdoje siautėja paaugliai ir vagia pinigus. Negi pardavėjai nekilo įtarimai, iš kur pas moksleivį - tiek pinigų?
Tokia pardavėjų etika šokiruoja ir šalyje veikiančių įvairių pramonės srities asociacijų vadovus. Pasak Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovės Zitos Sorokienės, akivaizdu, kad mūsų šalyje reikia aiškesnio reglamentavimo, kokio amžiaus nepilnamečiai ir už kokią sumą gali pirkti prekes vieni, kai šalia nėra tėvų, nes dabar visiems aišku tik tai, kad vaikams negalima parduoti alkoholio ir tabako.
Tuo metu finansinio raštingumo specialistai šioje istorijoje nemato nieko blogo - esą vaikas savo asmenines santaupas gali išleisti kaip tik nori ir visai nesvarbu, kiek jis jų turi.
Pinigus taupė aprangai
Klaipėdietė Inga (pavardė redakcijai žinoma. - Aut. past.) paskutiniojo gimtadienio nepamirš visą gyvenimą. Dvylikametis jos sūnus įteikė mamai stulbinančią dovaną - auksinę grandinėlę. Atrodytų, galima tik pasidžiaugti tokiu mažamečio sūnaus dėmesiu ir meile, tačiau klaipėdietę užplūdo priešingi jausmai.
"Žinojau, kad mano sūnus yra susitaupęs maždaug 600 litų. Gaudavo iš močiutės, dėdės, ir taupė. Kalbėjome apie tai, kad už tuos pinigus galėsime nupirkti jam gerą sportinę aprangą ir sportinius batelius. Artėjant mano gimtadieniui jis prasitarė, jog norėtų man padovanoti aukso grandinėlę. Atkalbinėjau jį nuo tokio žingsnio, atrodė, kad jis mane suprato. Pasirodo, aš klydau", - pradėjo pasakoti moteris.
Rugsėjo pabaigoje, gimtadienio išvakarėse, nesulaukusi įprastu laiku vaiko grįžtant iš mokyklos, Inga sakė paskambinusi sūnui į mobilųjį telefoną - tuomet jis prisipažino, kad kaip tik yra prekybos centre ir perka mamai dovaną.
"Kelis kartus jam pakartojau, kad nedarytų tokios kvailystės ir nelaidytų vėjais pinigų. Sakiau, kad tokiu atveju geriau paimtų dovanų čekį ir tuomet abu galėsime nueiti išrinkti man dovaną", - prisiminė Inga.
Tačiau, matyt, vaiko svajonė papuošti mamą buvo tokia didelė, kad jokių patarimų jis nebepaisė. Savo nuožiūra išrinko auksinę grandinėlę, pakabuką, dar paprašė pardavėjos viską gražiai supakuoti į dovanų dėžutę, sumokėjo reikiamą sumą, nupirko gėlių ir patenkintas atėjo į mamos darbą sveikinti brangiausio pasaulyje žmogaus.
Tiesa, kad mama nesužinotų, kiek jis iš tikrųjų išleido pinigų, dėl visa ko kasos čekį išmetė į šiukšlinę.
KAINA. Štai tokią dovaną mamai nupirko dvylikametis klaipėdietis. Mama buvo šokiruota ne tik dėl kainos ir prarastų sportinei aprangai kauptų santaupų. Kur kas labiau - dėl pardavėjos etikos.
Kaina pribloškė
Klaipėdietė, rodydama brangiąją dovaną, negalėjo patikėti, kad vaikams šitaip paprasta įsigyti tokias brangias prekes. Ant grandinėlės ir pakabuko likusios kainos byloja, kad šio pirkinio vertė siekia beveik 800 litų. 1,50 g sveriančios grandinėlės kaina - 570 litų, o 0,52 g pakabuko - 198 litai.
"Nežinau, gal buvo pritaikyta kokia nuolaida, nes jis tiek pinigų tikrai neturėjo. Man jis pats sakė, kad išleido 550 litų. Tiesą sakant, šis pirkinys net ir šitiek man neatrodo vertas. Bet iš kur vaikas turi žinoti? Ką įbruko, tą ir paėmė.
Kelias dienas buvau sukrėsta. Negalėjau šito vaikui parodyti, juk jis taip dėl manęs stengėsi. Tačiau negaliu suprasti, negi pardavėjams svarbu tik viena - žūtbūt parduoti prekę. Iš kur ši pardavėja žinojo, kad vaikas tikrai perka mamai? O gal jis nugvelbė iš tos pačios mamos pinigus ir tokia dovana nori nustebinti savo draugę?" - situacija negalėjo atsistebėti moteris.
Nenorėdama skaudinti vaiko mama nebesiaiškino, iš kurios tiksliai parduotuvės jis nupirko tą dovaną. Juolab kad neturint kasos čekio nebūtų įmanoma nei įrodyti, kad pirkinys pirktas būtent toje parduotuvėje, nei pareikalauti grąžinti pinigus.
"Manau, kad šitaip pasielgusi pardavėja nuotraukoje atpažins savo parduotą prekę ir gal jai bus gėda. Manau, kad tikrai ne kasdien į aukso parduotuvę pirkti brangių papuošalų ateina vaikai ir ji tikrai turėtų prisiminti šį savo netikusį poelgį", - papasakojusi šią istoriją moteris vylėsi, kad prekybininkai kitą kartą bent pagalvos, ką darantys.
Tikino, kad šitaip nesielgtų
Nors patys verslininkai ir pardavėjai neretai pabrėžia, kad egzistuoja verslo etika bei stengiamasi paisyti verslo pasaulyje pripažintų normų ir nerašytų taisyklių, minėtas pavyzdys byloja ką kita.
Nežinodami kurioje tiksliai parduotuvėje dvylikamečiams pardavinėjamas auksas, pasiteiravome keleto tame prekybos centre veikiančių aukso parduotuvių darbuotojų - ar tai normali praktika, ar tik išimtis.
Kaip ir reikėjo tikėtis, visos kalbintos pardavėjos tikino, kad niekada pačios vaikams neparduotų brangių pirkinių.
"Jei ateitų mažas vaikas, nešinas krūva pinigų, žinoma, kiltų įtarimas, iš kur jis juos gavo. Kadangi pati dirbu parduotuvėje neseniai, pirmiausia skambinčiau savininkei klausti, kaip elgtis tokiu atveju. Laimei, tokių situacijų dar nėra buvę", - pasakojo parduotuvėje "Aukso gija" dirbanti Simona.
Mergina sakė žinanti tik tiek, kad atsiskaitant banko kortele, tuo atveju, jei prekės vertė viršija 500 litų, iš pirkėjo reikia paprašyti asmens dokumento - įsitikinti, ar banko kortelė tikrai jo.
"Jokių apribojimų mokant grynaisiais pinigais nėra. Negirdėjau, kad būtų ribojamas ir amžius, nuo kiek metų galima parduoti juvelyrinius dirbinius. Tačiau nesu dar mačiusi, kad vaikai čia ateitų ką nors pirkti", - atvirai kalbėjo Simona.
Jai antrino ir kitose parduotuvėse dirbančios pardavėjos. Pasak jų, vaikai šitokiose parduotuvėse nesilanko, todėl ir klausimų tokių nekyla - parduoti jiems aukso gaminius ar ne.
APRIBOJIMAI. Pagal šalyje galiojančius įstatymus amžius ribojamas perkant alkoholį ir tabaką. Taip pat yra nuostata, kad nuo 14 iki 18 metų asmenys gali sudaryti sandorius tik su tėvų sutikimu, tačiau ir patys prekybininkų atstovai teigia, kad reikia kur kas aiškesnio reglamentavimo.
Nėra aiškaus reglamentavimo?
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovę Z. Sorokienę taip pat labai nustebino šitaip pasielgusios pardavėjos etika ir moralė. Jai keista, kad prastos ekonominės situacijos pasekmės pardavėjus skatina elgtis negarbingai.
"Be jokios abejonės, pardavėjas turėtų įvertinti, kas ir už kiek perka. Juk vaikas pats neužsidirba pinigų, tad nesant šalia tėvų, akivaizdu, kad tokios brangios prekės vaikui parduoti negalima. Juk gali būti ir taip, kad vaikas pinigus iš kažkur "pasiskolino" ir tėvai apie tai net nežino. Galbūt mamai tos grandinėlės net nereikėjo? Suprantu, kad pirkėjų trūksta, tačiau tikrai ne šitaip reikia spręsti ekonomines problemas", - kalbėjo Z. Sorokienė.
Pasak jos, tai tikrai ne vienintelis toks atvejis. Tokių istorijų, kai vaikai įsigyja brangius daiktus ir šitaip šokiruoja tėvus, ji yra girdėjusi ir daugiau.
"Daugelis tokiais atvejais mėgsta komentuoti, jog tai - šeimos ir tėvų problema. Aš taip nemanau. Tai - prekybininkų problema, jei jie pamiršta paprasčiausią moralę.
Be to, tai ir įstatymų spragos. Išgirdusi šią jūsų perpasakotą istoriją skambinau ir į Ūkio ministeriją, ir į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kitas tarnybas, bet kiek aiškinausi, neradau jokio teisės akto, kuris aiškiai apribotų pinigų sumą arba nustatytų amžiaus cenzą, nuo kiek metų galima parduoti brangius pirkinius", - stebėjosi situacija Z. Sorokienė.
Jos žiniomis, yra tik vienintelis apribojimas, kad iš nepilnamečių negalima supirkti tauriųjų metalų. Taip pat Civiliniame kodekse užsimenama, kad sandorius gali sudaryti asmenys nuo 14 metų.
"Tačiau ar pardavimas ir sandoris - vienas ir tas pats? Akivaizdu, kad reikia aiškesnio reglamentavimo. Dabar ši sritis palikta pardavėjo naudai", - pastebėjo asociacijos vadovė ir žadėjo pati imtis iniciatyvos, kad šalies teisiniuose aktuose atsirastų aiškus reglamentavimas, nuo kokio amžiaus ir už kokią sumą galima parduoti brangius pirkinius.
"Ši istorija - pamoka pardavėjams"
Laurynas VILIMAS, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius
Lietuvos įstatymai numato, kad nuo 14 iki 18 metų asmenys gali sudaryti sandorius tik su tėvų sutikimu. Šioje konkrečioje situacijoje pirkėjas buvo net jaunesnis - 12 metų. Taigi, pardavėjas neturėjo teisės parduoti tokios brangios prekės neturint tėvų sutikimo. Galima manyti, kad pardavėja pasielgė ir neteisėtai, ir neetiškai, nes net nežinant įstatymo reikalavimo, akivaizdu, jog turėjo kilti klausimas, iš kur vaikas gavo tiek pinigų ir ar apie jo ketinimus žino tėvai. Todėl mamos pasipiktinimas pardavėjos elgesiu šiuo atveju tikrai pagrįstas. Svarbu, kad šios istorijos paviešinimas taptų svarbia pamoka pardavėjams, kurie nėra gerai įsigilinę į Lietuvos įstatymus ir nesivadovauja labai aukštos verslo etikos principais.
"Vaikas susitaupė - pats ir sprendžia, kur išleisti"
Žilvinas JANČORAS, Finansinio savarankiškumo mokyklos vadovas
Pagrindinis klausimas šioje istorijoje - kieno pinigus vaikas išleido? Jei tai jo asmeniniai, paties sutaupyti pinigai, galima tik pagirti vaiką ir pasidžiaugti šia situacija. Kalbant apie finansinį raštingumą, pagrindinė suaugusiųjų klaida, kai pradeda vaikams aiškinti, kur jie turi išleisti sutaupytus pinigus. Tai galima daryti nebent tuo atveju, jei vaikas pats klausia tėvų patarimo. Kitais atvejais verčiau nesikišti. Vaikas tik pats pirkdamas, klysdamas ir darydamas išvadas mokosi finansinių įgūdžių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą