Piliečių iniciatyvų valdžiai nereikia

Piliečių iniciatyvų valdžiai nereikia

Apie pilietinės visuomenės skatinimą nepavargstantiems kalbėti politikams jokio pilietiškumo iš tiesų nereikia. Piliečiai pasisiūlė už savo lėšas pastatyti paminklą Tautos patriarchui Jonui Basanavičiui. Atmesta. Piliečiai pasisiūlė Lukiškių aikštėje pastatyti pagrindinio mūsų valstybės simbolio - Vyčio - paminklą. Atmesta. Parodyta iniciatyva valstybei dovanoti nacionalinę naujienų agentūrą ELTA. Atmesta.

Svarbiausia žinia verslo pasaulyje vakar tapo tai, kad keičiasi vienintelės nacionalinės naujienų agentūros ELTA savininkai. Nors sandoris dar vyksta, jau aišku, kad kone prieš šimtmetį įkurtos agentūros kontrolinį akcijų paketą iš „Respublikos“ leidinių grupės vadovo Vito Tomkaus įsigyja verslininkė ekonomistė Gitana Markovičienė.

- Kodėl gimė idėja parduoti beveik prieš šimtmetį įkurtą naujienų agentūrą? - „Vakaro žinios“ paklausė Vito TOMKAUS.

-Todėl, kad paaiškėjo, jog Lietuvos valdžiai Eltos nelabai reikia. Tai Lietuvos patrioto šveicaro Juozo Ereto įkurta įmonė, kuriai tuoj sukaks 100 veiklos metų. Čia saugomi Lietuvai svarbūs fotoarchyvai, labai daug informacijos, kuria vadovaujasi Lietuvos spaudos leidiniai, portalai, radijai, televizijos, valstybinės ir komercinės institucijos.

Iš pradžių minčių parduoti nė nebuvo. Tačiau pernai su Eltos direktoriumi Romu Bubneliu dalyvavome pasauliniame informacinių agentūrų kongrese Baku, kur buvo suvažiavę daug tikrai solidžių kompanijų iš JAV, Australijos, arabų šalių, postsovietinių šalių. Atkreipiau dėmesį, kad tai labai stiprios agentūros, kuriose dirba po kelis šimtus žmonių, kurie informuoja apie viso pasaulio karštuosius taškus. Žinoma, akivaizdu, kad tokiai pasaulinio lygio informacinei agentūrai išlaikyti reikia labai daug ne tik žmogiškųjų išteklių, bet ir dotacijų. O kaip tai įmanoma? Beveik visos tos agentūros ar bent jų dalis priklauso valstybei. Taip kaip ir buvo su Elta, kai ji buvo valstybinė įmonė, atstovaujanti valstybiniams interesams, o dirbti čia žmonės būdavo paskiriami.

Pastebiu, kad man jau pritrūksta pirmiausia laiko resursų įkvėpti komandą kariauti dėl rinkos, o kai dažnai keičiasi savininkai, irgi nėra gerai, todėl man kilo mintis Eltą iš dalies padovanoti Lietuvai. Šią žinią perdaviau naujai išrinktai valdžiai - apie tai, ar juos domintų agentūra ELTA, kaip objektyvi verslo struktūra, kuri maksimaliai objektyviai atspindėtų įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Tai, žinoma, užtikrina dirbantys profesionalai ir agentūros perkami informacijos šaltiniai.

- Ar toks pasiūlymas sudomino naują valdžią?

- Susidomėjimas iš pradžių buvo. Kalbėta su Seimo komitetų vadovais. Bet kadangi kalbos pernelyg užsitęsė, kreipiausi dėl susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu. Susitikimas buvo suorganizuotas labai greitai, ir jo metu tiesiai pasakiau, kad noriu padovanoti kontrolinį Eltos akcijų paketą valstybei. Sakiau, mainais nieko nereikia, tiesiog kartu investuokime į agentūrą, aš užtikrinsiu, kad nebūtų politinės įtakos, kad dirbtų profesionalūs žurnalistai, o valstybės atstovai rūpintųsi, kad nebūtų komercinių žaidimų. Premjerui sakiau, noriu, kad ELTA, kaip ir anksčiau, priklausytų Lietuvai.

Šis pasiūlymas, be abejo, sudomino premjerą, tvirtai pažadėjo skubiai pasitarti ir mane asmeniškai informuoti. Bet po to susitikimo negavau jokio atsakymo. Savais kanalais šia tema pasidomėjau, ir pasigirdo nuomonių, esą tai ne premjero klausimai. Gal išsigando tokios dovanos. Gal jam, kaip buvusiam kelių policininkui, pasirodė keista, kad už dyką gali kažką paleisti... Gal jis įpratęs, kad už dyką nieko nebūna. Gal, sprendžiant pagal jo aplinką, pasirodė, kad kažkas nori kažkuo atsikratyti. Nenoriu kapstytis po jo psichologines problemas, bet nebuvo netgi neigiamo atsakymo. Tad aš galiu konstatuoti, kad mėginimas sugrąžinti Eltą Lietuvai nepavyko.

Visuomenė, žmonės niekuo dėti, valdžios atstovai yra neverti tokios dovanos. Turbūt šiais laikais keista, kai ateina bendrovė ir siūlo kažką valstybei nemokamai, nes jau įprasta, kad įmonės, kaip „Mažeikių nafta“, dažniau parduodamos su didele nauda, ypač asmenine. Tad tuo viskas ir baigėsi.

- Atsirado kitų pasiūlymų?

- Kilus kalboms, kad ELTA parduodama, pirmiausia kreipėsi buvęs „15min“ direktorius Tomas Balžekas su simbolinės kainos pasiūlymu. Tačiau tai priminė keršto motyvus ir sąskaitų suvedinėjimus su buvusiais savo šeimininkais, išmetusiais jį iš „15min“ direktorių.

Tuomet į „Respublikos“ leidinių“ direktorę Dianą Veleckienę kreipėsi agentūros BNS direktorius Ramūnas Šaučikovas, pasiūlydamas tris kartus didesnę kainą už Eltos akcijų perleidimą. Bet nenorėjau, kad viskas pereitų į estų rankas, nes taip būtų monopolizuota rinka, juolab kad estai dažnai atspindi tam tikrų verslo struktūrų interesus. Tad tie pinigai manęs nesudomino.

Be šių, buvo pasiūlymų ir iš užsienio (nuraminsiu - ne iš Rytų), tačiau netikėtai atsirado Gitanos Markovičienės pasiūlymas.

Ji jau dirbdama pas mus užsirekomendavo kaip labai gera vadybininkė, o savo rašiniais parodė, kad jos požiūris į žiniasklaidą atitinka ir mano, gerbiančio savo Tėvynę ir darančio viską, kad atskirtis tarp socialinių sluoksnių ne didėtų, o mažėtų. Tai man yra didžiausias atlygis už Eltą. Todėl tikrai geranoriškai pradėjome sandorį. Dabar su juo dirba juristai, tačiau šiuo metu jai pereina kontrolinis akcijų paketas su galimybe galbūt įsigyti visą įmonę.

- Sandoris jau vyksta. Tai jums šiandien daugiau džiugūs ar liūdni pasikeitimai?

- Žinoma, kad jaučiu sentimentus Eltai ir labai džiaugiuosi, kad nepasidaviau didžiausios kainos pasiūlymui. Gerai jaučiuosi, kad agentūrą perduodu į geras rankas, nes pastaruoju metu jau negalėjau tam skirti pakankamai daug dėmesio.

Šioje situacijoje skaudžiausia, kad „Respublikos“ leidiniai“ praranda labai gerą darbuotoją. Spaudoje didžiausi finansai surenkami ne tik iš prenumeratos, bet ir iš reklamos. Kai Gitana ėjo reklamos skyriaus vadovo pareigas, viskas labai pasikeitė. Tai žmogus, mokantis dirbti su klientais, bendrauti su žmonėmis, ir puikus vadybininkas. Ko gero, tai žmogus, kuris nori dirbti sau ir sau įrodyti, ką jis gali pasiekti. Tai tikrai sveikintina, nes net jei ji būtų likusi dirbti mūsų įmonėje su tokiu tikslu, ji nesijaustų save realizavusi.

Žinoma, labai sudėtinga išbalansuoti, kad informacija būtų pateikiama kuo greičiau, bet ji būtų patikrinta. Manau, šiomis dienomis ji tai puikiai jaučia.

- Viešojoje erdvėje jau skelbiama, esą nauji Eltos savininkai susiję su Darbo partija...

- Nors sandoris dar nebaigtas ir apie komercinius dalykus kalbėti negalima, matau, kad jau dabar žurnalistai skelbia, jog Gitana yra Darbo partijos narė, nors taip jau nėra. Galiu ją tik paguosti, kad nežinau nė vieno pasikeitimo, pradedant komunalinio ūkio vadovų pasikeitimu ir baigiant prezidentais, kai viešojoje erdvėje paskelbus apie tokius sprendimus nebūtų klausiama, kas stovi už viso to ir kodėl žmogus taip elgiasi. O ypač kuo altruistiškiau žmogus būna nusiteikęs, tuo didesni įtarimai reiškiami. Savo gerus darbus, jau įprasta, turi motyvuoti 10 kartų labiau nei blogus. Deja, žmonės įpratę vertinti kitus spręsdami pagal save. Manau, žmonėms, kurie suvokia, kad ne viską lemia pinigai ir pareigos, tokių klausimų ir nekyla. Dabar tegul žmonės kalba, ką nori, bet viską įrodys darbai. Žinoma, aš negaliu garantuoti už kitą žmogų, tačiau šiuo metu man nesvarbu, kam ji priklauso, iš jos darbų aš žinau, ką ji gali padaryti ir ko šis žmogus vertas. O ką kiti plaka liežuviu, man visiškai nesvarbu.


ELTA

- ELTA - nacionalinė Lietuvos naujienų agentūra, įkurta 1920 m. balandžio 1 d. Kaune.

- Eltos pirmasis direktorius buvo Lietuvai pasiaukojęs šveicaras literatūros profesorius, publicistas, visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras Juozas Eretas.

- 1920-1940 m. ELTA turėjo tiesioginį ryšį su žymiausiomis užsienio agentūromis. Penki teletaipai siuntė žinias iš Reuters, DNB, Havas, Stefani ir TASS. Eltoje buvo užsienio, vidaus ir ekonominės informacijos skyriai, foto- ir sporto tarnybos.

- 1940 m. Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, ELTA buvo prijungta prie bendros TSRS informacinių tarnybų sistemos - TASS. Vokiečių okupacijos metais (1941-1944 m.) neveikė. Nuo 1944 m. dirba Vilniuje.

- Nuo 1944 iki 1990 m. ELTA faktiškai buvo TASS padalinys: iš jos gaudavo vidaus ir užsienio žinias, per ją siųsdavo informacinius pranešimus kitų respublikų ir užsienio šalių informacijos agentūroms.

- 1990 m., atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, susigrąžinti tiesioginiai Eltos ryšiai su didžiosiomis pasaulio agentūromis. 1990-1995 m. ELTA buvo vyriausybinė nacionalinė informacijos agentūra, nuo 1995 m. - akcinė bendrovė.

Gitana Markovičienė:  ELTA - vienintelė nacionalinė ir stipriausia naujienų agentūra

Pasak Gitanos Markovičienės, išsamiau apie sandorį ir agentūros vystymo planus bus informuota pabaigus sandorį.

„Šiandien galiu tik užtikrinti esamus ir būsimus Eltos klientus, kad turime ilgalaikę viziją dėl nacionalinės naujienų agentūros vystymo, užtikrinant aukščiausio lygio profesinius ir etinius standartus“, - sako G. Markovičienė.

Pasak jos, ELTA stipriausia naujienų agentūra Lietuvoje, teikianti objektyvią ir aktualiausią informaciją apie svarbiausius įvykius.

„Ir veikianti nepriklausomai nuo bet kokių žiniasklaidos grupių, verslo ar politikos“, - pabrėžė G. Markovičienė.

G. Markovičienė - finansų valdymo specialistė, turinti verslo administravimo magistro laipsnį, 14 metų dirbusi bankų sektoriuje. Nepriklauso jokiai politinei partijai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder