Europos Komisija taip pat paskelbė, kad perėjimas prie euro Estijoje vyko labai sklandžiai ir sėkmingai, o šalies bankai, pašto skyriai ir mažmeninės prekybos parduotuvės puikiai susidorojo su padidėjusiu darbo krūviu.
Be streso
Vieno didžiausių Pernu mieste įsikūrusių prekybos centrų "Maximos" vadovė Lidia Vorobjova pasakojo, jog valiutos pasikeitimui buvo ruoštasi ilgai ir kruopščiai. Perėjimas nebuvo skausmingas, nes jau pusę metų iki tol visose įstaigose kainos turėjo būti rašomos tiek estiškomis kronomis, tiek eurais.
Jau paskutiniosios 2010-ųjų dienos vakarą parduotuvė ėmė testuoti kasos aparatus, uždarius parduotuvę patikrinta, kaip viskas veikia, o sausio pirmąją atvėrus duris sklandžiai pradėta viską skaičiuoti euroritmu.
Dar dvi savaites estai galėjo atsiskaityti tiek eurais, tiek kronomis, tačiau ir dabar, visiškai perėjus prie euro, parduotuvėse po kaina eurais vis dar nurodoma kaina kronomis - taip pirkėjams susigaudyti paprasčiau.
Vis dar turintys kronų jas išsikeisti į eurus gali bet kuriame banke iki birželio pabaigos. Estijos centrinis bankas tai daryti žada neribotą laiką. Anot apklausų, iki praėjusio šeštadienio, kai baigėsi dviejų savaičių pereinamasis laikotarpis, 13 proc. Estijos gyventojų savo piniginėse dar turėjo kronų.
Anot L. Vorobjovos, pardavėjams problemų nekilo - visi jie perėjo apmokymus, susipažino su naująja valiuta. Tačiau pirmosiomis dienomis darbas šiek tiek sulėtėjo - ne tik pirkėjams buvo sunku viską suskaičiuoti, bet ir pardavėjos, nenorėdamos suklysti, viską skaičiuodavo labai atidžiai.
Paprastiems žmonėms buvo šiek tiek sunkiau. Nepatogumų kilo pereinamuoju laikotarpiu, kai atsiskaitant kronomis žmonės grąžą gaudavo jau eurais. Visa tai atrodydavo keistai, žmonės užtrukdavo, kol perskaičiuodavo visą grąžą, viską išanalizuodavo. Tai taip pat užlaikydavo kasų darbą.
"Visą pirmąją savaitę žmonės išties stengdavosi atsiskaityti tik kronomis. Taip jie stengėsi išleisti paskutiniuosius užsilikusius estiškus banknotus ir monetas. O po sausio 15 dienos pastebėjome didelį atsiskaitymo banko kortelėmis suaktyvėjimą. Taip juk žymiai patogiau", - pasakojo L. Vorobjova.
Pagalbos - su kaupu
Gyventojams informacijos netrūksta. Mieste netgi kabo didžiuliai plakatai, kviečiantys turinčiuosius klausimų apie viską, kas susiję su euru, skambinti tam tikrais telefonais.
Valstybė pasistengė palengvinti gyventojams naujosios valiutos įvedimą - visoms šeimoms buvo išdalinti specialūs skaičiuotuvai, kuriais lengvai galima konvertuoti kronas į eurus ar atvirkščiai.
"Žmonės tikrai jais naudojosi, dar ir dabar praverčia. Parduotuvėje buvo galima pamatyti ne vieną ypač vyresnio amžiaus žmogų, skaičiuojantį kainas tokiu skaičiuotuvu", - pasakojo L. Vorobjova.
Pastebėta, jog žmonės, ypač vyresnio amžiaus, vis dar yra šiek tiek nepatiklūs. Nors etiketėse kainos užrašomos tiek eurais, tiek estiškomis kronomis, pirkėjai jas vis tiek perskaičiuoja, patikrina, ar teisingai užrašyta, kruopščiau peržiūri pirkimo čekius, ilgiau stoviniuoja prie prekystalių, dažnai apsirinka. Tokių problemų retai kyla jaunimui, kuris yra daugiau keliavęs, todėl prie euro valiutos jau pripratęs, taip pat dažniau naudojasi banko kortelėmis.
Nors bankuose dar prieš didįjį pasikeitimą buvo fiksuojamas didelis suaktyvėjimas, tačiau katastrofiškos apgulties nebuvo. Tiesa, iš bankų greitai dingo specialios plastikinės plokštelės, skirtos kiekvieno nominalo euro monetoms patogiai susidėti. Jos suteikė daug patogumo skaičiuojant neįprastus pinigus.
Kalbinti estai pastebėjo, jog dabar nelabai patogios tapo senosios piniginės. Daugelis jų juokėsi, jog dabar teks pirkti naujas, pritaikytas eurų dydžiui ir svoriui.
Nepatogumų gyventojams nesukėlė ir bankinės operacijos. Kortelėse kronos automatiškai, aritmetinio vidurkio pagrindu, buvo paverstos eurais.
Kainos nesikeitė
Pasak L. Vorobjovos, prekių kainos buvo perskaičiuojamos apvalinant tik aritmetinio vidurkio pagrindu.
"Viskas buvo paprastai matematiškai. Vertėme tiksliai taip, kaip išėjo. Galiu patikinti, jog neapvalinome į didžiąją pusę ir dėl to kainos nepakilo. Tikrai nebuvo taip, kad jeigu išvertus gauname 80 euro centų, tai rašome 1 eurą", - sakė parduotuvės vadovė.
Tiesa, kai kurie kalbinti Pernu gyventojai teigė pastebėję pakilusias kainas, tačiau L. Vorobjova pasakojo, jog kainos kilo dar gerokai anksčiau, prieš įvedant eurą, todėl šių dviejų dalykų sieti nereikėtų.
Pati parduotuvės vadovė sakė pastebėjusi, jog kol kas visose įstaigose, kur tenka atsiskaityti, kainos suapvalintos sąžiningai, tačiau priminė, jog Pernu - kurortinis miestas, todėl situacija gali pasikeisti atėjus vasaros sezonui. Tuomet tikėtina, jog kai kurie prekybininkai norėdami pasipelnyti gali imti apvalinti ne taip tiksliai.
Kol kas prekybos centruose tikrinama kiekviena euro kupiūra. "Taip numatyta", - sakė parduotuvės vadovė.
Nors Estijoje jau pasitaikė atvejų, kai buvo aptikta naujosios valiutos klastočių, tačiau jų nebuvo daug, o L. Vorobjovos vadovaujamoje parduotuvėje iš viso nepasitaikė.
Parduotuvės vadovė taip pat paneigė gandą, jog kai kurie prekybininkai Estijoje nepatikliai žvelgia į estiška simbolika nepaženklintas euro monetas iš kitų šalių.
"Tai tik keisti gandai. Tikrai mačiau daugelyje vietų įvairių šalių simbolika pažymėtomis monetomis atsiskaitinėjančius žmones ir tai jokios problemos niekam nesukėlė. Na nebent įsivaizduočiau tokį atvejį kokioje nors mažoje kaimo krautuvėlėje, kur pardavėja ir galėtų sutrikti, nes tiesiog iki tol nematė tokios monetos", - šypsojosi L. Vorobjova.
Pasiliko atsiminimui
Nors daugelis estų vykstant apklausai pritarė euro įvedimui, o besikeičiant valiutai nepatyrė didelių sunkumų, tačiau vis dėlto nemažai jų nepamiršta patriotinių jausmų ir gaili estiškosios kronos.
"Kol kas didelių pokyčių nepajutau. Dar nespėjau visko suprasti, nes praėjo nedaug laiko, tačiau kokių nors didelių sunkumų neiškilo. Bet, žinoma, kronos gaila, juk tai ilgą laiką buvo mūsų nacionalinė valiuta", - svarstė Pernu sutiktas Igoris.
Jam antrino ir L. Vorobjova: "Aš irgi anksčiau pasisakiau prieš eurą, tačiau skeptikų buvo mažiau negu pritariančiųjų. Žinoma, laikas parodys. Viskas turbūt į gerą. Pagyvensime ir pamatysime, kaip čia viskas bus. Tačiau gerai žinau, jog daugelis estų pasiliko kronų atsiminimui. Aš taip pat pasilikau keletą kupiūrų. Tai visgi istorijos dalis."
Apklausa
Anneliis
Euro įvedimas nesukėlė jokių problemų. Kadangi dirbu drabužių parduotuvėje, jau spėjau prie visko priprasti, nes eurais viską skaičiavome jau pusę metų. Neturiu nieko prieš šią valiutą, tačiau, žinoma, esu patriotė ir kronos nesinori taip greitai paleisti. Pasilikau atsiminimui po vieną kiekvieno nominalo pinigą.
Reet
Nors kažkokių specifinių sunkumų dėl euro įvedimo nekilo, skaičiuoti nėra sunku, juk mes visi raštingi žmonės. Tačiau nežinau, sutapimas tai ar ne, bet pastebėjau, jog pastaruoju metu pakilo kainos - ne tik maisto produktų, bet ir komunalinių paslaugų, mokesčių už vaikų darželį ir panašiai. O algų ir pensijų tai niekas nekelia, nors ir žadėjo. Šitas man visai nepatinka.
Oleg
Jokio skirtumo nepajutau. Buvo šiek tiek sudėtingiau tas dvi savaites, kai dar buvo galima atsiskaityti abiem valiutomis. Tiesiog daugiau sumaišties - paduodi kronas, o grąžos gauni eurus. Dabar, kai liko tik euras, viskas gerai, tik kad svorio mažiau kišenėje ar piniginėje. Manau, tiesiog reikia priprasti. O tai nesudėtinga, juolab kad beveik visur galima atsiskaityti kortelėmis. O kronos, žinoma, gaila. Pasilikau kelis nominalus. Aišku, smulkesnius, nes stambesni visgi pinigas.
Annia
Man euras nepatinka, tačiau tam nėra kažkokios konkrečios priežasties. Nekyla didelių sunkumų nei skaičiuojant, nei visur atsiskaitant. Nepatinka, ir tiek. Savi pinigai vis tiek buvo savi.
Estiškos kainos eurais
1 l pieno - 0,68-1,59
Duonos kilogramas - 1,11 - 2,21
Kilogramas kiaulienos - apie 6
Kilogramas jautienos - apie 7
Kilogramas vištienos - nuo 2,5 iki 5,5
500 g. lietuviškos "Naminės varškės" - 1,78
Raikytas sūris "Nida" (170 g) - 1,59
Putojantis vynas "Alita" - 3,19
Litras A95 benzino - 1,23
Litras dyzelino - 1,179
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą