Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo iš esmės keisti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti tvarką ir nustatyti daugiau paramos formų laukiantiems socialinio būsto asmenims ar šeimoms. Tokiu būdu siekiama sutrumpinti laukiančiųjų socialinio būsto eilę.
Paskutiniais SADM duomenimis, išsinuomoti socialinį būstą pageidauja net 31 584 asmenys (šeimos), turintys teisę į socialinį būstą ir įrašyti į savivaldybėse sudaromus sąrašus. Toks gausus laukiančiųjų būrys kasmet auga, ir eilė padidėja dar maždaug 1500 žmonių.
"Žinant, kokios investicijos yra į socialinio būsto plėtrą, mes vienaip ar kitaip turėtume imtis tam tikrų ryžtingų veiksmų, kurie padėtų išspręsti tą socialinio būsto nepriteklių", - viename sostinės socialinių būstų vykusioje spaudos konferencijoje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė
Pasak ministrės, dabartinėmis aplinkybėmis visi laukiantieji socialiniu būstu aprūpinti būtų tik po 20-30 metų. Dėl šios priežasties SADM siūlo įvesti naujas priemones, padėsiančias sutrumpinti eilę ir sumažinti socialinių būstų trūkumą.
SADM baigiamas rengti projektas numato galimybę socialinio būsto laukiantiems ir kitokį būstą nuomojantiems gyventojams teikti kompensaciją. Ji būtų suteikiama gyventojui sudarius oficialią nuomos sutartį ne trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Kompensacijos suma siektų iki 50 proc. atitinkamo miesto vidutinės būsto rinkos nuomos kainos.
Teisę į socialinį būstą turintiems asmenims taip pat būtų pradėta teikti išperkamosios nuomos mokesčio dalies kompensacija. Ministerija planuoja, jog šios dvi priemonės galėtų būti įgyvendinamos nuo 2015 metų.
Pasak A. Pabedinskienės, itin aktuali problema yra ta, jog net 82 proc. šiuo metu nuomojamų socialinių būstų yra užimti asmenų, nebūtinai turinčių tam teisę. Pagal iki 2003 m. galiojusį įstatymą su jais buvo sudarytos neterminuotos nuomos sutartys, todėl šiuo metu praktiškai nėra galimybių šiuos žmones iškeldinti.
Siekiant išspręsti šią problemą, siūloma leisti iki 2003 m. socialinį būstą gavusiems gyventojams jį privatizuoti arba nuomoti rinkos kainomis.
SADM Paramos būstui skyriaus vedėjo Aloyzo Stapulionio teigimu, socialiniai būstai galėtų būti išperkami per 10 metų, o nustatant jo kainą būtų atsižvelgiama į gyventojų atliktus esminius būsto pagerinimus, keičiančius būsto vertę.
Jau yra paskaičiuota, jog, pardavus minėtus socialinius būstus, būtų gauta daugiau nei 856 mln. litų, už kuriuos savivaldybės galėtų nupirkti apie 11 tūkst. naujų būstų ir jais aprūpinti trečdalį laukiančiųjų, taip pat būtų išvengta sudėtingų ir nepatogių iškeldinimo procedūrų.
Ministerija taip pat siūlo turintiems socialinį būstą asmenims šiek tiek padidinti pajamų ribą, nuo kurios netenkama teisės juo naudotis, mat gyventojai, bijodami netekti gyvenamosios vietos, dažnai sąmoningai vengia daugiau uždirbti. Šiuo metu socialiniame būste gyvenantis asmuo negali turėti daugiau nei 13 860 litų pajamų per metus ir šią sumą siūloma padidinti iki 15 840 litų. Asmenims, dar tik pretenduojantiems į socialinį būstą, galiojantys reikalavimai nesikeistų.
Pasak SADM, pastarieji siūlymai, juos priėmus, imtų veikti jau kitais metais.
Anot Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus vedėjo pavaduotojos Birutės Stankevičienės, visos siūlomos paramos galimybės žmonėms būtų itin palankios.
"Įstatymo pataisos leistų žmonėms jaustis saugiau tuose socialiniuose būstuose. (...) Be to, būtų daugiau paramos formų, galėtų žmogus apsispręsti, kurią paramos formą pasirinkti ", - teigia B. Stankevičienė.
SADM pasiūlytos reformos iš valstybės biudžeto kasmet pareikalautų papildomų 65 mln. litų, tačiau, kaip pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė, apie 16 mln. litų grįžtų valstybei dėl legalizuotų nuomos sutarčių.
Baigiamas rengti SADM projektas artimiausiu metu bus pristatytas Vyriausybei. Ministrė A. Pabedinskienė tikisi, jog Seimas jį priimti spėtų dar pavasario sesijoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą