Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis „Vakaro žinioms“ teigė, kad didieji ūkininkai didelių problemų ir anksčiau neturėjo, tik mėgo padejuoti. Visai kas kita smulkiųjų atveju. „Smulkieji visada patiria spaudimą, pirmiausia per pieno supirkimo kainas. Kitas spaudimas yra politinis, sakoma, jūs, smulkieji, neišgyvensite, nerentabilūs, tačiau Europos Sąjungos ūkių vidurkis yra 15 karvių. Ir tie ūkininkai puikiausiai laikosi, - kalbėjo V.Juodsnukis. - Esu išvažinėjęs visą ES, pavyzdžiui, Šveicarijoje 15 karvių yra normalus ūkis, ir ūkininkai išsilaiko.“
Jis tikino, kad Žemaitijos ūkininkai nė nesiruošia karvių bandų naikinti. V.Juodsnukio nuomone, didieji ūkininkai tiesiog sukėlė ažiotažą, kad atsisakys karvių ir nebus pieno, siekdami gauti daugiau Europos Sąjungos paramos ir atkreipti į save dėmesį.
„Aišku, jei nutrūktų ES parama, daugelis stambiųjų ūkių bankrutuotų, - sakė pašnekovas. - O smulkieji išsilaikytų, didžiausia bėda, kad supirkėjai smulkiesiems ūkininkams už pieną moka po 15-16 centų, o stambiesiems dvigubai. Tai akivaizdus piktnaudžiavimas. Lietuvoje nesveika konkurencija, yra kelios monopolinės pieno perdirbimo įmonės, su kuriomis net premjeras nesusitvarko.“
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas neabejoja, jog reikia sudaryti konkurencines sąlygas, kad smulkieji ūkininkai galėtų kooperuotis ir užsiimti savo gamyba.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigė, kad smulkiesiems ūkininkams, kurie laiko vos po kelias karves, supirkimo kaina visada bus maža, nes pas tokį ūkininką reikia atvažiuoti. „Jeigu ūkininkas pats veža į supirkimo punktą, tai labai mažas pieno kiekis, be to, tą supirkimo punktą reikia išlaikyti. Niekur Europoje nebėra pieno supirkimo punktų“, - kad smulkiesiems ūkininkams tikrai sunku, neabejojo ministrė.
V.Baltraitienė atkreipė dėmesį, kad užsienio šalyse vidutinis ūkis yra 29 karvės, o Lietuvoje - 6 karvės. Iš daugiau kaip 300 tūkst. melžiamų karvių Lietuvoje 70 proc. ūkininkų turi po 3-5 karves. „Taigi stambiesiems ūkininkams tikrai nebuvo ir nėra taip blogai, kaip smulkiesiems, - sakė ministrė. - Smulkus ūkis negali konkuruoti su didžiaisiais, nes nei gauna ES paramos, nei daro tokių investicijų į ūkis.“
Tačiau V.Baltraitienė pasidžiaugė, kad smulkiesiems, iš kurių pieną daugiausia superka tarpininkai, yra gerų žinių. Būtent tarpininkai dabar griežtai kontroliuojami, o tai reiškia palankesnę situaciją smulkiesiems.
Paklausta, kodėl ūkininkai nusprendė dabar investuoti į gyvulių bandas, ministrė teigė, kad taip dabar daro tie, kurie jau turi ir melžimo aparatus, šaldytuvus, mėšlo išvežimo įrenginius ir panašiai. „Europoje ūkiai stambėja, stambėjimą jau matome ir mūsų šalyje. Karves ūkininkai daugiausia pardavė ir parduoda iš mažųjų ūkių. O mažuosius ūkius turi daugiausia pensinio amžiaus žmonės“, - teigė ji. Ministrė akcentavo, kad dabar svarbiausia išsaugoti tuos šalies ūkius, kurie turi nuo 20 iki 200 karvių. Pasak jos, būtent tokie ūkiai yra grynai pieno ūkiai, jie dalyvavę Kaimo plėtros programoje, gavę Europos Sąjungos paramą, todėl turi vykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, tokie ūkiai ir banko paskolas dažniausiai yra paėmę.
V.Baltraitienė sakė, kad turintieji, pavyzdžiui, 800-1000 melžiamų karvių daug turi ir žemės, vadinasi, augina daug grūdinių kultūrų ir jas pardavę gali dengti išlaidas. „Stambieji tikrai nė vienas nebankrutuoja ir nebankrutuos. Kaip visada mėgstama padejuoti, kad yra blogai. Yra ūkininkų, kurie investavo labai neatsakingai. Pvz., ūkininkas išlaidas apskaičiuoja labai mažas, o pajamas labai dideles, o juk pokyčiai pieno sektoriuje vyksta kas mėnesį, taigi čia, kaip bet kuriame versle, reikia atsakingai skaičiuoti. Be to, pieno krizė apėmusi ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį.“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą