Slėnių efektyvumas - menkas

Pirmadienį Klaipėdos universitete vyko forumas "Verslo ir mokslo bendradarbiavimas: sėkmingos ir naujos galimybės". Nors renginio metu šnekėta apie mokslo ir verslo partnerystės skatinimą bei pristatyti geriausi to pavyzdžiai, verslo ir valdžios atstovai tikina, kad Jūriniame ir kituose slėniuose dar būtina pasitempti.

Įgyvendinimas - minimalus

Forume dalyvavęs ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius džiaugėsi Klaipėdos universiteto pasiekimais, tačiau aiškino, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimo dar trūksta.

"Vertinant visą, kas pasiekta, yra padaryti tik pirmieji žingsniai. Iš verslo pusės yra suinteresuotumas, pavyzdžiui, kalbant apie Kauno "Santakos" slėnį, ten verslas ir mokslas bendradarbiauja stipriai. Kitur, jei vertinti pagal keliamus kriterijus, tai įgyvendinama minimaliai", - neslėpė premjeras.

Esą Klaipėdos Jūrinis slėnis iš kitų slėnių išsiskiria unikalia, jūrine, kryptimi.

"Laivai, inžinerinės jūrinės specialybės, jūrinis verslas čia yra orientyras. Jei šnekėti apie Vilniaus ar Kauno slėnius, jų kryptis - kitokia", - aiškino A. Butkevičius.

Premjeras pabrėžė, kad Lietuva yra maža šalis, konkuruojanti globaliame pasaulyje, tad jei verslas ir mokslas neras sąsajų, į slėnius investuotų lėšų efektyvumas bus labai žemas. Be visa to, svarbu suprasti, kad daugelis tikslų ir programų naudą duos tik po 4-5 metų.

Trūksta dėmesio

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą Lietuvoje taip pat nešnekėjo itin optimistiškai.

"Bendradarbiavimui rašyčiau nedidelį balą. Jis (bendradarbiavimas. - Aut. past.) yra labiau atsitiktinis negu nuoseklus, todėl gerai, kad valstybės vadovai suprato, kad reikia padėti mokslui ir verslui suartėti", - tikino R. Dargis, kaip pavyzdį pateikęs investicijas į mokslo atsinaujinimą - pastatų, laboratorijų statymą ir panašiai.

Anot prezidento, Klaipėdoje jis mato neblogų darbų ir uostamiesčio pramonės įmonių bendradarbiavimo su universitetu pavyzdžių, tačiau to nepakanka.

"Projektus reikia plėsti, nes universiteto ateitis pajūryje priklausys nuo taikomųjų darbų ir jų taikymo tokiame rimtame pramonės centre kaip Klaipėda", - sakė pramonininkų vadovas, pridūręs, kad Europos reindustrializacijos procese Klaipėda tampa itin įdomi investuotojams.

Esą ateinant minėtoms investicijoms ir pramonei mokslai ir tyrimai yra be galo reikalingi. Anot R. Dargio, Lietuvoje mokslas yra nukrypęs į fundamentinę kryptį, todėl universitetai turėtų mąstyti, kaip subalansuoti savo pajėgumus ir daugiau dėmesio skirti taikomajai sričiai.

Statybos nešlubuoja?

Ūkio ministras Evaldas Gustas buvo kiek optimistiškesnis šnekant apie Jūrinio slėnio plėtrą. Esą jo statybos nešlubuoja, verslo inkubatorius bus baigtas statyti birželį, o kiti pastatai iškils kiek vėliau.

"Universiteto vadovybė patikino, kad projektas bus baigtas birželį. Tai svarbu, nes atsimenu, jog atidarant statybvietę klausiau - ar verslui tai bus įdomu ir ar jis ateis", - pasakojo ministras, prisiminęs, jog tuomet buvo patikintas, jog galimybe įsikurti inkubatoriuje tuomet domėjosi beveik 10 įmonių.

E. Gusto manymu, Klaipėdos Jūrinis slėnis Lietuvos mastu galėtų pasitarnauti jūriniais tyrimais, kadangi likę slėniai taip pat specializuojasi tam tikrose srityse.

"Mūsų pagrindinis tikslas yra pakelti Lietuvos inovatyvumą, tačiau be verslo ir mokslo bendradarbiavimo tikslo nepasieksime", - šnekėjo ministras.

Siekiai

Jūrinis slėnis - vienas iš penkių Lietuvoje vystomų integruotų mokslo, studijų ir verslo slėnių.

Jūros mokslų ir technologijų centras kartu su atviros prieigos laboratorijomis įsikurs laboratorijų pastate, kuris iškils tarp auditorijų pastato "Aula Magna" ir senųjų kareivinių pastatų. Šalia taip pat įsikurs technologijų verslo inkubatorius, skirtas naujoms į technologinę plėtrą orientuotoms įmonėms kurtis.

Tikimasi, kad verslo inkubatorius iškils jau birželį, o laboratorijų pastatas - kitąmet. Pernai į vandenį buvo nuleistas Klaipėdos universiteto mokslinių jūros tyrimų laivas "Mintis".

Skaičiuojama, jog 2007 metais pradėto planuoti slėnio investicijų vertė sieks apie 26 mln. eurų.