"Toks trumparegiškas valdžios požiūris atsisuks prieš ją pačią. Smulkų versliuką turėję žmonės bus priversti jo atsisakyti ir vėl taps pašalpų gavėjais. Argi čia protinga?" - piktinasi Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas Eduardas Šablinskas.
Smulkieji verslininkai protina valdžią, kad daugelio jų paslaugomis naudojasi patys skurdžiausi. Pavyzdžiui, batus taisyti neša tie, kurie neišgali nusipirkti naujų. Tad esą didesni mokesčiai ir vėl nuskriaus pačią silpniausiąją grandį.
Tuo metu valdžios atstovai pabrėžia, kad verslo liudijimų kainos tik grąžinamos į pradinį 2010 m. lygį.
Bijo prarasti klientus
Verslo liudijimų kainas nustato kiekvieno miesto ir rajono savivaldybės taryba, todėl verslo liudijimai skirtingose savivaldybėse gyventojams atsieina skirtingai. Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė šiemet nebediferencijuoti skirtingų verslų, ir visiems taikomas vienodas fiksuotas pajamų mokesčio dydis - 1 440 Lt. Mažesnės kainos nebeleidžia nustatyti įstatymai. Dėl to kai kurių verslo rūšių atstovai, praėjusiais metais už verslo liudijimus mokėję net dešimt kartų mažiau, dabar stveriasi už galvos.
"Kaip galima visus verslus sumauti ant vieno kurpalio? Kaip galima sulyginti batų taisytojo pajamas su statybininko?" - stebėjosi siuvėja Stefa Masionienė.
Ji sakė, kad jų siuvykloje dirbančios moterys kol kas stengsis nedidinti teikiamų paslaugų kainų, nes jų klientai yra nepasiturintys žmonės, dažniausiai ateinantys persisiūti senų drabužių.
"Dabar sėdime ir svarstome, ką toliau daryti. Jei pakelsime kainas - bijome prarasti klientus, kurių ir taip jau likę labai mažai. Juk visi išsivažinėjo į užsienį. Bet jei dirbsime ir toliau tais pačiais įkainiais, pačios nebeišsilaikysime. Juk vien verslo liudijimo nepakanka, kiekvieną mėnesį per 200 litų mokame "Sodrai", dar 72 litus atsieina sveikatos draudimas, o kur dar nuoma?" - pradėjo skaičiuoti ir kitos siuvyklos darbuotoja, nenorėjusi skelbti savo vardo.
Moteris piktinosi, kad valdžia į žmones, dirbančius su verslo liudijimais, žiūri tarsi į pinigų maišą, o dažniausiai iš tokio verslo gaunamas uždarbis esą leidžia tik egzistuoti.
"Vis sunkina ir sunkina sąlygas. Todėl nenuostabu, kad dabar amatais užsiima tik tie, kurie nebeturi galimybių išvažiuoti į užsienį ir bando čia kapanotis. Dar prieš keletą metų turėjome ir jaunų siuvėjų, o dabar nė vienos tokios nebeliko - visos išvažiavo svetur laimės ieškoti", - pritarė dar vienos siuvyklos vedėja, taip pat nepanorusi prisistatyti.
 |
| PASIRINKIMAS. Pakalbintos uostamiestyje pagal verslo liudijimą dirbančios siuvėjos sakė atsidūrusios aklavietėje - didindamos kainas bijo prarasti klientus, bet pabrangus verslo liudijimui kitos išeities nemato. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr. |
"Aišku, kad kils"
"Kainos, aišku, kils, nes pabrango ne tik verslo liudijimai, bet ir medžiagos. Pavyzdžiui, gumos lakštas, pernai kainavęs 50 litų, šiemet jau kainuoja 120 litų", - pasakojo vienos uostamiestyje veikiančios batų taisyklos darbuotoja Liudmila.
Pasak jos, mėnesio pabaigoje jau bus aišku, kiek reikės didinti batų taisymo įkainius.
Tuo metu kitose batų taisyklose dirbantys klaipėdiečiai tikino, kad didindami kainas jie užsinertų sau kilpą ant kaklo. Esą jau ir dabar atėję žmonės prašo nuolaidų, nors batų taisymas kainuoja 20-30 litų.
"Jei žmogelis išgali nusipirkti tik batus, kainuojančius 20-50 litų, o po kelių dienų jiems padai nukrenta, kaip galvojate, ar jam geriau juos taisyti, ar pirkti antrus tokius pat?" - retoriškai klausė avalynės taisyklos darbuotoja Marija.
Moteris tikino, kad jų avalynės taisykloje tos pačios kainos jau laikosi ketverius metus, nes klientų finansinė situacija toli gražu negerėja.
"Teks apgaudinėti valstybę"
Kaimo turizmo sodybų savininkai su dar didesniu siaubu laukia pavasario, mat nuo gegužės 1 dienos dirbantiems su verslo liudijimais įsigalios dar viena sąlyga - vos 10 proc. metinių pajamų bus galima gauti iš įmonių, o visa kita - tik iš fizinių asmenų.
"Ne sezono metu kaimo turizmo sodybų, ypač didesnių, išsigelbėjimas yra įmonės, kurios rengia įvairias konferencijas, suvažiavimus. O dabar norima atimti paskutinį duonos kąsnį ir verčia stotis į pašalpų gavėjų gretas", - piktinosi Lietuvos kaimo turizmo asociacijos tarybos pirmininkas Vytis Štelbys.
Pasak jo, Finansų ministerijos aiškinimai, esą šitaip bus užtikrinama, kad paslauga bus parduodama galutiniam vartotojui, tik kelia juoką.
"Visos kaimo turizmo sodybų teikiamos paslaugos parduodamos galutiniam vartotojui. Jei niekas nesikeis ir nuo gegužės įsigalios ši nauja tvarka, liks tik du keliai - trauktis iš rinkos arba toliau dirbti ir apgaudinėti valstybę. Liūdniausia yra tai, kad valdžia daro žingsnius, o apie jų pasekmes visiškai negalvoja", - piktinosi V. Štelbys ir žadėjo asociacijos vardu kreiptis į Finansų ministeriją, kad būtų pakeista dar nespėjusi įsigalioti tvarka.
Anot jo, siūlymas kaimo turizmo verslu užsiimantiems asmenims atsisakyti verslo liudijimų ir užsiimti individualia veikla nėra patrauklus. Kaip vieną iš priežasčių jis nurodė tai, kad daugelis kaimo turizmo paslaugas teikia gyvenamajame name, tad tokiu atveju negali būti skaičiuojami amortizaciniai atsiskaitymai. O norint įsteigti uždarąją akcinę bendrovę tektų keisti žemės bei pastatų paskirtį, o tai pareikalautų didžiulių investicijų.
Pasak jo, į 2010 m. lygį sugrąžintos verslo liudijimų kainos tik parodo valstybės požiūrį į smulkųjį verslą.
"Kaip ir visada, liekame kvailelių vietoje. Todėl nereikia stebėtis, kad Lietuvoje verslumas yra pats mažiausias visoje Europos Sąjungoje - vos 4 procentai gyventojų užsiima verslu", - atsiduso asociacijos tarybos pirmininkas.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas E. Šablinskas taip pat tikino, kad tokie valdžios sprendimai tik paskatins daugelį smulkiųjų verslininkų pažeidinėti įstatymus.
"Arba teks pasitraukti iš darbo rinkos. Tikrai yra didžiulė kvailystė, kad visoms verslo rūšims nustatoma tokia pati kaina. Juk batų taisytojas ar laikraščių išnešiotojas niekada neturės tokių didžiulių pelnų, kaip kitos verslo rūšys. Tai yra per skaudi rykštė - teks didinti kainas ir dėl to prarasti klientūrą, o galiausiai ir darbą", - liūdnas pasekmes prognozavo E. Šablinskas.
Pasak jo, smulkieji verslininkai tokiam brangimui dar nebuvo pasiruošę, nes ekonominė situacija Lietuvoje esą pagerėjo nebent didesnių įmonių savininkams, kurie pasinaudodami krize iki šiol moka darbininkams mažus atlyginimus, o patys sau kraunasi kapitalą.
Liudijimų mažėja
Pernai įstatymas numatė mažesnius fiksuoto pajamų mokesčio už verslo liudijimus tarifus, tačiau lengvesnių sąlygų terminas baigėsi ir verslo liudijimų kainos grįžta į 2010 m. lygį.
Praėjusiais metais Klaipėdoje, priklausomai nuo veiklos, mokestis už verslo liudijimą siekė 120-1600 litų per metus. Šiemet visiems patentininkams nustatytas 1 440 litų mokestis yra apskaičiuotas 12 minimalių atlyginimų apmokestinus 15 proc. tarifu. Teigiama, kad tai minimaliausia suma, kokią buvo galima nustatyti.
Neįgaliesiems, pensininkams, daugiavaikiams bei vienišiems tėvams, moksleiviams, studentams, bedarbiams bei tradicinių amatų meistrams bus taikoma 50 proc. lengvata.
Klaipėdoje 2009 m. buvo išduota 4 090 verslo liudijimų, 2010 m. - 3 694, o pernai - 3 663. Mažėjo ir surenkamo mokesčio sumos (2009 m. - per 1,7 mln., 2010 m. - beveik 1,2 mln., o 2011 m. - 796,9 tūkst. litų).
 |
| PATEKO. Spaudos platintojai - vieni iš tų, kuriems valdžios dėka verslo liudijimai šiemet pabrango nuo 120 iki 1 440 litų. Eimanto CHACHLOVO nuotr. |
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą