Socialiai atsakinga veikla - ilgalaikė verslo investicija

Tiesa, įmonių, kurios socialinę atsakomybę suvokė ne kaip vienadienį sprendimą, Klaipėdoje visgi yra.

Sieja pasaulėžiūra

"Įmones, kurioms iš tiesų rūpi socialinė atsakomybė, sieja paprasta pasaulėžiūra - galvojimas apie ilgalaikes vertybes, o ne apie bet kokia kaina siekiamus laikinus rezultatus. Verslininkai, matydami save kaip visuomenės dalį, gali jausti atsakomybę padėti silpnesniems jos nariams. Tokiu atveju, svarbus kiekvienas indėlis, nes visi padarydami po nedaug, kartu gali pasiekti didelių rezultatų", - mintimis dalijasi UAB "Javinė" direktorė Vitalija Freitakaitė.

V. Freitakaitė.

Jos vadovaujama įmonė ir sunkmečiu tebeteikia paramą Klaipėdos vaikų namams "Danė", vaikų ir jaunimo užimtumą skatinančiam projektui "Išganymo armija" bei įvairioms kitoms pensininkų, neįgaliųjų ir kitaip socialiai jautrioms visuomenės grupėms.

Socialinę atsakomybę kaip ilgalaikę ir nuolatinę įmonės veiklos dalį teigia suvokiantys ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" atstovai. Pasak jos Personalo skyriaus vadovės Ditės Vėželienės, sunkmečiu kompanija nesustabdė nė vienos paramos programos. Įmonė dar nuo 1998 m. tvarko, prižiūri ir eksploatuoja fontaną miesto centre esančiame Danės skverelyje. Kasmet kompanijai tai atsieina maždaug po 70 tūkst. Lt. Daugiau nei dešimt metų "Bega" globoja I spec. internatinę mokyklą, kasmet teikia paramą įvairiems miesto renginiams, remia akademines, kultūrines ir kitas iniciatyvas. Akcentuojama, kad "Bega" elgėsi socialiai atsakingai sunkmečiu nemažindama nei darbuotojų skaičiaus, nei jų atlyginimų.

Uostamiestyje įsikūrusi S. Jokužio spaustuvė sunkmečiu taip pat tebetęsia socialiai atsakingą veiklą: teikia paramą Jūros šventės organizavimui, "Vilties bėgimui" ir kitiems projektams. Anot įmonės rinkodaros vadovės Eglės Jokužytės, atsigaunant ekonomikai įmonių vadovai nuo taupymo planų jau grįžta prie investicijų į klientų lojalumą ir darbuotojų motyvaciją, taip pat bendruomenių kūrimo, partnerystės skatinimo.

R. Masiulis.

Siekis būti patikima socialine partnere nesvetimas ir AB "Klaipėdos nafta". Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Roko Masiulio, skaičiuojami dešimtmečiai, kaip įmonė nuolat skiria lėšų, kurios yra nukreipiamos Klaipėdos regiono gamtosaugos, infrastruktūros, sveikatos bei socialinės apsaugos projektams remti.

R. Masiulio vadovaujama įmonė remia svarbius Vakarų Lietuvos regiono kultūros centrus - bibliotekas, Dramos bei Muzikinį teatrus, visuomet buvo Jūros šventės didžiuoju rėmėju. Taip pat jau devynis sezonus aktyviai remia Klaipėdos universiteto krepšinio komandą "Nafta-Universitetas" ir šią tradiciją planuoja tęsti ateityje.

Naujos ir senos kryptis

Daugybė verslininkų sunkmečiu ne visiškai nutraukė įmonių socialinės atsakomybės veiklą, o tik pakeitė jos pobūdį. Anot UAB "Ekonominės konsultacijos ir tyrimai" vyriausiosios konsultantės Vaivos Bražionytės, daug kur imama vykdyti socialiai atsakingas veiklas, įkainojamas ne finansiniais, o žmogiškaisiais ištekliais. Pasak jos, verslininkai remia bendruomenes, įvairias organizacijas, netgi kitą smulkųjį verslą nebe pinigais, bet savo idėjomis, konsultacijomis, kitomis finansinių resursų nereikalaujančiomis formomis. Ypatingai išplito ir savanorystė.

Savanorystės akciją "Darom" šiais metais rėmusios UAB "Javinė" direktorė V. Freitakaitė apie įmonių socialinę atsakomybę sunkmečiu atsiliepia pozityviai: "Kartais į sunkmetį man norisi pažvelgti kaip į laikotarpį, kurio metu ypatingai išgrynėja bendrovių vykdomos politikos principai. Dabar daug lengviau pamatyti, kurie verslininkai socialinę atsakomybę matė tik kaip būdą atkreipti į save dėmesį, o kurie išliko ištikimi pamatinėms, su žmogiškumu susijusioms nuostatoms."

Pasak "Begos" Personalo skyriaus vadovės D. Vėželienės, kompanijai jau yra įprasta savanoriškai prisiimti atsakomybę už aplinką, kuri nėra įmonės teritorijoje. Šiuo tikslu "Bega" ne tik jau daug metų rengia talkas, kuriose dalyvauja darbuotojai, investuoja savo lėšas į miesto gražinimą (pavyzdžiui, šiemet gėlėmis apsodino Danės skverą), bet savo pavyzdžiu siekia užkrėsti ir kitas miesto įmones, kviesdama jas prisidėti prie bendro tikslo - gražesnės ir švaresnės Klaipėdos.

Anot AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinio direktoriaus Audriaus Paužos, įmonė turi ilgalaikę paramos strategiją, kurios pagrindinė kryptis yra parama Klaipėdos miestui ir visai bendruomenei, taip pat didelis dėmesys mokslui ir projektams, kurie stabdo emigraciją.

"Remiame miesto renginius, mokslines konferencijas, meno projektus, idėjas, turinčias išliekamąją vertę, mūsų bendri tikslai: gražesnis miestas, turtingesnė valstybė, laimingesni žmonės", - sako KLASCO generalinis direktorius.

Darbuotojai - pirmiausia

E. Jokužytė.

"Sunkmečiai verčia kompanijas racionaliau naudoti savo kaštus, tačiau tai nėra pagrindas pristabdyti socialinės atsakomybės veiklą, - teigia S. Jokužio spaustuvės rinkodaros vadovė E. Jokužytė. - Sėkminga organizacija prisideda prie sėkmingos visuomenės raidos. Įmonės, kurios laikosi aukštesnių gamtosaugos reikalavimų, taiko pažangius žmogiškųjų išteklių valdymo metodus, kelia darbuotojų kvalifikaciją ir bendradarbiauja su vietos gyventojų organizacijomis, išsiskiria verslo srityje ir tampa patikimais partneriais. Tokia veikla turi būti naudinga ne tik dabar, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje."

Anot V. Freitakaitės, puoselėjantys socialinę atsakomybę greitai pastebi ir atsirandančią naudą - įmonėje kuriasi darbuotojus pritraukianti ir išlaikanti draugiška vidinė atmosfera, stiprėja santykiai su vietiniais ir užsienio partneriais, kuriasi papildomos verslo galimybės. Be to, svarbu yra ir neapsiriboti tik viena socialiai atsakingos veiklos sritimi, nes visos jos formos vertingos savaip.

Pritardama šioms nuostatoms, "Begos" personalo vadovė D. Vėželienė priduria, kad kompanijos socialinę atsakomybę visų pirma turi pajusti jos darbuotojai. Pavyzdžiui, šios uosto įmonės darbuotojai, be stabiliai mokamo atlyginimo, gauna išmokas tiek didžiųjų švenčių progomis, tiek esant svarbiems asmeninio gyvenimo momentams (artimųjų mirtis, šeimos sukūrimas, vaikų gimimas, jų išleidimas į mokyklą ir kt.). Be to, darbuotojai finansiškai skatinami rinktis sveiką gyvenimo būdą: nerūkantiems kiekvieną mėnesį mokama 100 Lt priemoka prie atlyginimo, o jau netrukus per metus nė karto nesusirgusiems žmonėms, išleidžiant kasmetinių atsostogų, bus skiriamas 10 proc. priedas. Taip pat kompanija ne tik sudaro visas sąlygas darbuotojams kelti kvalifikaciją, siunčia juos mokytis net į užsienio aukštąsias mokyklas, bet ir rengia mokymus, kuriuose pateikiama informacija praverčia kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, neseniai įmonėje buvo skaitomos paskaitos etiketo klausimais.

A. Pauža.

"Socialiai atsakinga įmonė pirmiausia turi pasirūpinti savo darbuotojų ir jų šeimų gerove. Vienas iš KLASCO savininkų keliamų tikslų yra, kad čia dirbantys žmonės uždirbtų daugiau nei šalies vidurkis ir daugiau nei kitose mūsų sektoriaus įmonėse. Atlyginimas žmogui - pagrindinė motyvacija, už atliktą darbą kiekvienas turi gauti teisingą atlygį", - sako KLASCO generalinis direktorius A. Pauža.

Anot jo, įmonėje už pasiektus darbo rezultatus skatinama ne vien vadovybė, o visi darbuotojai. Todėl visiems KLASCO darbuotojams išmokami ir 13, ir 14 atlyginimai. Visi priedai ir premijos yra apibrėžti kolektyvinėje sutartyje, kuri atnaujinama kas dvejus metus derantis net su trimis profesinėmis sąjungomis, kurių nariais yra KLASCO darbuotojai. Per metus savo žmonėms papildomai pagal kolektyvinę sutartį KLASCO sumoka kelis mln. litų daugiau nei numato įstatymai.

A. Paužos nuomone, kiekvienoje tikrai socialiai atsakingoje įmonėje turi veikti profesinė sąjunga, nes tik lygiateisių partnerių - darbuotojų ir darbdavio - derybose galima siekti socialinio teisingumo ir išvengti piktnaudžiavimo.

"KLASCO nėra žmonių kaitos, čia darbuotojai dirba iki 40 ir daugiau metų, nes kompanija nepamiršta savo žmonių, kasmet pagerbiami veteranai, mokamos išmokos buvusiems darbuotojams. Beveik kasdien mes sulaukiame besidominčių galimybe dirbti arba atlikti praktiką, visuomenės akyse esame pageidaujamas darbdavys, o tai yra didžiausias įvertinimas", - vardina A. Pauža.

KLASCO darbuotojams ir jų šeimos nariams sudarytos sąlygos nemokamai sportuoti, ilsėtis bei reguliariai tikrintis sveikatą, pakviečiant geriausius Lietuvos atskirų sričių medicinos specialistus. Kompanija, anot vadovo, visada su savo žmonėmis ir džiaugsme, ir netektiems akimirkomis.

Perspektyva ateityje

Įmonių socialinės atsakomybės klausimais konsultuojanti V. Bražionytė apie ateities perspektyvas Lietuvoje kalba dvejodama. Anot jos, galbūt po kelerių metų ir mūsų šalyje tiekėjus, partnerius rinksimės ne tik pagal apyvartos rodiklius, bet ir pagal visuomenei, aplinkai suteiktą naudą, sukurtą pridėtinę vertę. Tada išloš tos įmonės, kurios atsakingais verslo principais savo veiklą grindė ne vienerius metus.

V. Freitakaitė prognozuoja viltingesnę ateitį, sakydama, jog, vykdydama įvairius paramos projektus "Javinė" susiduria ir su kitomis įmonėmis, tebetęsiančiomis socialiai atsakingą veiklą.

"Tikrai džiugu, jog yra ir stambių, ir smulkių verslininkų, kurie nesiliovė tiesti pagalbos ranką tiems, kam jos labiausiai reikia. Tikiu, kad atsigaunant ekonomikai verslas, įvertinęs ir supratęs aplinkos būseną sunkmečio laikotarpiu, dar aktyviau įsitrauks į socialiai atsakingą veiklą", - sakė direktorė.

Pasak "Klaipėdos naftos" vadovo R. Masiulio, nereikia ieškoti toli galimų bendrų socialinės atsakomybės saitų, kurie gali daryti įtaką ir būti visiems pavyzdžiu. Pirmiausia svarbu matyti savo bendrovės žmones, žinoti jų nūdieną, girdėti ir įsiklausyti kas ir kuo užsiima. Kaip pavyzdį vadovas nurodė, jog bendrovė remia netoli įmonės įsikūrusią įstaigą "Visos Lietuvos vaikai", kurioje gyvena likimo nuskriausti ar našlaičiais tapę vaikai. Pastarąją įstaigą įkūrė ir globoja "Klaipėdos naftoje" dirbantis žmogus, todėl pagalba ir noras padėti tokiam žmogui ir jo įstaigos kilniam tikslui gyvuoti yra natūralus.