Sumažėjo gavėjų
Visos pilotinės rajonų savivaldybės - Panevėžio, Akmenės, Radviliškio, Raseinių, Šilalės - ne tik susitvarkė su priimtu iššūkiu, bet ir pasiekė stebėtinai gerus rezultatus. Pašalpų gavėjų sumažėjo, o pinigų buvo sutaupyta. Šilalės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja pasakojo, kad įvedus griežtą kontrolę, patys žmonės pradėjo rečiau kreiptis dėl socialinės pašalpos.
„Žmonės juk sąmoningi ir, jei žino, kad juos patikrinus pašalpos tikrai negaus, negaišta laiko ir nesikreipia. Todėl atsakyti mums teko vos keliems. Sutaupėme daugiau nei 3 mln. litų, o pašalpų gavėjų sumažėjo apie 30 proc.“, - eksperimento rezultatus pristatė Šilalės rajono savivaldybės darbuotoja.
Panašiai klostėsi ir kitose savivaldybėse. Raseinių rajono savivaldybė per šiuos metus sutaupė 4,4 mln. litų. „Esmė yra ta, kad mes nesistengėme sutaupyti nepasiturinčiųjų sąskaita, bet stengėmės skirti pašalpą tiems, kuriems jos iš tikrųjų reikia“, - pabrėžė Raseinių rajono savivaldybės l. p. e. Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Sinušienė.
Socialinis teisingumas
Įvedus griežtesnę kontrolę skirstant valstybės paramą, šiai savivaldybei pavyko pasiekti ir kur kas reikšmingesnių rezultatų, pvz., sumažinti nelegalaus darbo mastą, padaugėjo tėvystės nustatymo atvejų, atliekami visuomenei naudingi darbai, aktyviau mokami mokesčiai. Radviliškio rajono savivaldybėje net 300 žmonių gavo socialines pašalpas, nors pagal įstatymą jos nepriklausė, tačiau žmogiškasis faktorius paskatino daryti kitaip.
Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė atkreipė dėmesį, kad šis eksperimentas padėjo ne tik finansine prasme, mat sutaupyti pavyko apie 1 mln. litų, bet ir buvo žengti pirmi žingsniai socialinio teisingumo link. Nuo metų pradžios šioje savivaldybėje socialinių pašalpų gavėjų sumažėjo apie 30 proc.
Lankosi namuose
Kone vienas sėkmingiausių pavyzdžių yra Akmenės rajono savivaldybė, kurioje buvo sutaupyta net 6 mln. litų. Tačiau savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas pabrėžė, kad šio eksperimento esmė - ne sutaupyti. „Socialinės pašalpos mokėjimas yra pagalba žmogui. Štai apie ką mes turime kalbėti, kad turime padėti žmogui, kuriam mūsų pagalbos reikia“, - pabrėžė Akmenės rajono savivaldybės meras.
Iš viso šioje savivaldybėje pašalpų gavėjų sumažėjo 26 proc. Viena iš sąlygų, dėl kurių socialiniai darbuotojai sulaukia daug pasipriešinimo - apsilankymas prašančiojo pašalpos namuose, esą tik tokiu būdu galima įsitikinti, ar pašalpa teisingai skiriama. „Tačiau aš akcentuoju, kad socialinis darbuotojas eina ne įsitikinti, kad neduotų, o įsitikinti, kad gal jam reikia daugiau. Aišku, kad kartais netyčia pamatome, jog kažkam pašalpa ir nepriklauso“, - kalbėjo Akmenės rajono meras.
Spragos įstatymuose
Įstatymų spragos sukūrė ne tik palankią terpę nepelnytai papildyti kišenę valstybės sąskaita, bet ir likti be paramos, kai šios tikrai reikia.
„Druskininkuose įmonės, kuri užsiima pervežimu, direktorius teoriškai dirba ketvirtį etato už minimalią algą, tai reiškia, kad jis gauna 200 litų. Todėl jam priklauso pašalpa. Ir negali ant tokio žmogaus pykti, jeigu valstybė nekontroliuoja ir moka, o jis, kaip verslininkas, sugeba iš kiekvienos vietos gauti pinigų. Pas mane atėjo moteris, auginanti 11 vaikų. Kažkiek pašalpos ji gauna, tačiau negauna maksimalios, nes turi 3 ha žemės, dvi karves, kiaulių. Ji verkia, kad trims vaikams neturi žieminių striukių, dviems batų. Mes išimties tvarka skyrėme 3 tūkst. litų. Tačiau jei ne šis eksperimentas, paprasčiausiai neturėtume teisės to daryti“, - apie socialinį neteisingumą kalbėjo V.Mitrofanovas.
Eksperimentas tęsis dar trejus metus, per kuriuos Akmenės rajono savivaldybės meras tikisi užsitarnauti centrinės valdžios pasitikėjimą, ko iki šiol savivaldybės esą stokoja. „Jeigu valstybė norėtų sutaupyti pinigų ir neskirti jų savivaldybėms, būtų žiauru. Jei kažkokiose savivaldybėse įvyksta neigiami dalykai, nereikia kaltinti visų savivaldybių dėl to. Mes dabar prisiėmėme atsakomybę - įtikinti centrinę valdžią, kad savivaldybėmis reikia pasitikėti“, - ryžtingai kalbėjo V.Mitrofanovas.
Jonas ČIČINSKAS - ekonomistas:
Tie skaičiai, kiek pilotinėms savivaldybėms pavyko sumažinti pašalpos gavėjų, daro įspūdį. Tas faktas apgailėtinas, reikalaujantis keisti socialinės paramos sistemą. Pas mus yra kitoks požiūris į darbą, uždirbamas pajamas ir į tai, kaip reikia pragyventi. Mes atėjome iš komandinės ekonomikos: tą daryk, to nedaryk, už tą gausi tiek ir pan. Daug ką duodavo nemokamai, pvz., už keturias kapeikas naudotis viešuoju transportu. Gyvenom kaip garde. Tie papročiai liko ir padarė įtaką dabartiniam požiūriui į darbą. Kitaip sakant: duoda - imk, muša - bėk.
Stebuklingai neišeis to išgyvendinti. Tenka nuolat spausti, veikti, dirbti ir aiškinti, kad jei dirbi, tai gauni. Jei gerai darai - daugiau gauni. Reikia žmogui aiškinti, kad yra galimybių suteikti jam jų, kažko išmokti, su kažkuo supažindinti. Ir galų gale turi būti skaidrumo, viešumo. Savivaldybėms tai yra galimybė žmonėms paaiškinti, kodėl kaimynui duoda, o jam ne. Tada žmonės supras, kad gauna atlygį, nes deramai elgiasi. O kol kas to nėra, iš anų laikų išmokta, kad jei galima sukčiauti, apgauti valstybę, kodėl to nepadarius?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą