Sudarytos sąlygos lanksčiam darbo grafiko organizavimui

Vyriausybės sprendimai

Vyriausybė pagaliau priėmė nutarimą, kuris atitinka nuo 2003-iųjų galiojančio Darbo kodekso nuostatas dėl nepilnos darbo dienos organizavimo.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo santykių ir apmokėjimo skyriaus vedėjo Algirdo Bartkevičiaus, trečiadieniniu ministrų kabineto nutarimu įtvirtinta keletas naujovių.

Kolektyvinės sutarties svarba

"Nuo dabar minimali ne viso darbo laiko trukmė ir darbuotojų skaičius, kuriems taikomas toks darbo režimas, beskiriantys nuo Vyriausybės numatytų normatyvų, turės būti apibrėžti kolektyvinėje sutartyje", - sakė ministerijos atstovas, pažymėjęs, kad iki šiol galiojusiame Vyriausybės nutarime šį sąlyga nebuvo minima.

Anot A. Bartkevičiaus, Vyriausybės nutarimu minėtieji normatyvai išliko nepakeisti.

"Ne visa darbo diena turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos, o ne visa savaitė ne trumpesnė už tris darbo dienas. Jei kolektyvinėje sutartyje nebus numatyta kitaip, sutrumpintas darbo režimas įmonėje, kurioje dirba iki 100 žmonių, ir toliau galės būti taikomas tik 20 proc. darbuotojų, o bendrovėje, turinčioje daugiau nei 100 darbuotojų - ne daugiau kaip 10 proc. joje dirbančių žmonių", - sakė pašnekovas.

Anot jo, dar prieš dešimtmetį ministrų kabinete ne visos darbo dienos ir darbo savaitės normatyvai buvo priimti todėl, kad būtų galima užkirsti kelią darbdavių piktnaudžiavimui.

"Jie skirti išvengti tokių atvejų, kuomet darbuotojai pagal darbo sutartį priimami dirbti tik porą valandų per dieną, tačiau realiai dirba net kelis kartus ilgiau", - teigė A. Bartkevičius.

Prašymus nagrinės greitai

Ministerijos tarnautojas taip pat pažymėjo, kad išliko nepakeistas darbuotojų sąrašas, kuriems netaikomi nepilnos darbo dienos apribojimai. Tai pedagogai, sveikatos priežiūros specialistai ir keleto kitų specialybių atstovai.

Palikta ir dabar galiojanti pareiga darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie darbuotojus, dirbančius ne visą darbo dieną, kai jų darbo trukmė trumpesnė už pusę darbo dienos arba dirbančius ne visą darbo savaitę, kai jų darbo trukmė trumpesnė negu 3 darbo dienos per savaitę.

Minimalios ne viso darbo laiko trukmės reglamentavimo nebuvo atsisakyta, nes manoma, kad tokiu atveju sumažėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo bei nacionalinio biudžeto pajamos.

Trečiadienį Vyriausybės priimtame nutarime taip pat numatyta, kad raštiškus darbuotojų prašymus dėl ne viso darbo laiko darbdaviai privalės išnagrinėti ir raštu pateikti atsakymą per vieną darbo dieną po prašymo gavimo dienos. Sprendimą dėl tokio paties prašymo šalių susitarimu darbdavys privalės pateikti per penkias darbo dienas.

Su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka bei trukme susijusių sąlygų apraše taip pat numatyta, kad ne visas darbo laikas bus nustatomas su darbuotoju sudarant darbo sutartį arba ją keičiant. Darbo sutartyje turi būti nustatyta ne viso darbo laiko sąlyga.

Pasak A. Bartkevičiaus, Vyriausybės nutarimas yra suderintas su Europos Sąjungos teisinėmis normomis, kuriose įtvirtintas socialinių partnerių siekis plėtoti galimybes dirbti ne visą darbo dieną tiek darbdaviams, tiek darbuotojams priimtinu pagrindu.

Teigiama, kad šis Vyriausybės nutarimas sudarys sąlygas plėtoti lankstų darbo grafiko organizavimą.

Martynas VAINORIUS