Teismai nuo rinkliavos neatleidžia

Klaipėdietis A. M. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, - Aut. past.) piktinasi esą mūsų šalyje atsainiai žiūrima į šiukšlių rūšiavimą. Pasak jo, užuot skatinus gyventojus, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartynus, elgiamasi priešingai.

"Klaipėdoje tvarka yra tokia, kad valdžiai rūpi tik kuo daugiau pinigų susirinkti. Bet juk visi žmonės skirtingi, kodėl visi turi mokėti vienodą vietinės rinkliavos mokestį už šiukšles? Aš šiukšles sugebu taip išrūšiuoti, kad net nesinaudoju buitinių atliekų konteineriu. Bet vis tiek privalau mokėti vietinę rinkliavą. Kodėl?" - situacija stebisi garbaus amžiaus klaipėdietis.

Nelieka ko išmesti?

Pensininkas pasakojo gyvenantis su žmona nuosavame name, tad visas biodegraduojančias atliekas kompostuoja, plastmasę, stiklą ir spalvotą popierių išrūšiuoja ir išmeta į netoli namų stovinčius antrinių žaliavų konteinerius.

NORMA. Nesvarbu, kiek šiukšlių prikaupia individualiuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai, mažiausias leistinas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio tūris - 0,24 kub. m. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Elektros lemputes, elementus atnešu į tam skirtas vietas parduotuvėse, o metalą parduodu supirktuvės punktuose. Tikrai nelieka ką mesti į tą mišrių atliekų konteinerį. Tai kam jis man reikalingas?" - dievagojosi vyriškis.

Tačiau jo sprendimas visiškai nemokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pasirodė esantis nesuderinamas su galiojančiais teisės aktais.

Iš pradžių per tūkstantį litų susikaupusią skolą iš A. M. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovai bandė išprašyti gražiuoju, tačiau nieko nepasiekę kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Pastarasis buvo vietinės rinkliavos administratoriaus pusėje.

"Teisės aktai prievolės mokėti vietinę rinkliavą šiuo atveju nesieja su tokiomis aplinkybėmis kaip atliekų rūšiavimas, atliekų neturėjimas ar nesinaudojimas konkrečiu asmeniui skirtu konteineriu, todėl atsakovo argumentai nėra reikšmingi. Nei Rinkliavų įstatymas, nei vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimą reglamentuojantys Klaipėdos miesto savivaldybės aktai nenumato, kad tokio pobūdžio aplinkybės panaikintų pareigą mokėti šią rinkliavą", - rašoma teismo nutartyje.

Klaipėdiečio nuo rinkliavos neatleido ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuriam jis apskundė pirmos instancijos sprendimą.

"Iš teismų verdikto aš suprantu, kad neturiu teisės atsisakyti šios paslaugos. O kam man tokia teisė? Suprantu - teisė į gydymą, į homoseksualumą, bet kodėl su savo šiukšlėmis negaliu elgtis taip, kaip noriu?" - pyko pensininkas.

Deklaracijos nepriėmė

Be kita ko, teismai priminė klaipėdiečiui, kad jis turi teisę deklaruoti komunalines atliekas, tačiau jis to nepadarė, tad nuo rinkliavos jo negalima atleisti.

"Ta deklaracija yra tik akių dūmimas,ir tiek. Net KRATC darbuotojos mane patikino, kad deklaravus šiukšles teks mokėti dar daugiau nei vietinė rinkliava. Pasirodo, taip ir yra, nes teisės aktai sutvarkyti taip, kad žmogus negali deklaruoti mažesnį kiekį komunalinių atliekų nei yra nustatyta norminiuose aktuose. Pagal juos kiekvienas gyventojas per metus turi deklaruoti ne mažiau nei 1,7 tonos atliekų. Vadinasi, per dieną į mišrių atliekų konteinerį aš turiu išmesti 4,6 kilogramo atliekų. Iš kur, jei per dieną žmogus tiek net nesuvalgo?" - skaičiavo ir piktinosi klaipėdietis.

Klaipėdos miesto savivaldybės patvirtintuose nuostatuose nurodoma, kad mažiausias leistinas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio tūris gali būti 0,24 kub. m ir jis privalo būti išvežamas ne rečiau kaip kartą per savaitę. Todėl, kai A. M. deklaracijoje bandė nurodyti, kad jis per metus į konteinerį atliekų neišmeta visai ir tokio konteinerio jis iš viso neturi, tokios deklaracijos iš jo niekas nepriėmė.

Tuo metu atliekų sistemos administratoriai pateikia kitokius argumentus.

"Į Dumpių sąvartyną atvežamos atliekos yra sveriamos. Iš 2012 metų statistikos matyti, kad per metus vienas klaipėdietis vidutiniškai sukaupė 438 kilogramus komunalinių atliekų. Pagal šiuos realius kiekius yra nustatomos susikaupimo normos, išvežimo dažnis. Jei būtų leista atliekas išvežti rečiau ir mokėti mažiau, atsirastų prielaidos atliekų slėpimui. Tokią situaciją mes jau turėjome prieš įvedant rinkliavą 2008 metais. Tuomet į miesto sąvartyną buvo atvežama trečdaliu daugiau atliekų, negu jų deklaruodavo klaipėdiečiai", - aiškino Ramunė Šličienė, KRATC ekologė.

"Kreipiausi ir į miesto merą Vytautą Grubliauską, kad būtų tinkamai pakoreguoti norminiai aktai ir būtų numatyta galimybė privačių valdų savininkams deklaruoti faktiškai susidarančių mišrių atliekų kiekį. Tai ne tik sumažintų gyventojų nepasitenkinimą dabar esančia tvarka, bet ir ženkliai sumažintų sąvartyne mišrių atliekų masės augimą. Dabartinė tvarka tikrai slopina gyventojų iniciatyvą rūšiuoti. Tačiau meras man formaliai atsakė, kad visi gyventojai privalo laikytis nustatytos tvarkos. Vadinasi, niekas šioje srityje nesikeis", - apgailestavo vyriškis.

Klaipėdietis žadėjo kreiptis ir į aukščiausią šalies valdžią, tikėdamasis, kad bent ten jį palaikys ir supras.

"Pamirškite lengvatas"

"Rūšiavimas nė vienoje pasaulio šalyje nėra siejamas su finansine asmens nauda. Tai ne finansinis, o aplinkosaugos klausimas. Kodėl žmonės, rūšiuojantys atliekas, turi būti apdovanoti? Rūšiavimas yra kiekvieno pareiga. Kada pagaliau pas mus žmonės pirmiausia galvos apie pareigas ir pabaigs ieškoti lengvatų"? - retoriškai klausia Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus viršininkas Šarūnas Jonas Tamulis.

Jis priminė, kad pagal uostamiesčio savivaldybės patvirtintą tvarką nuo rinkliavos atleidžiama tik tuo atveju, kai įrodoma, jog nekilnojamasis turtas nenaudotas visus metus. Asmenys, nesinaudojantys turtu visus metus, gali KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriui pateikti prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo.

"Teiginiai, esą rūšiuojant atliekas iš viso nebelieka mišrių atliekų, negali būti net diskutuotini. Tai neįmanoma. Yra atliekų, kurių Klaipėdoje niekas nesuperka, neperdirba. Jas galima utilizuoti tik sąvartyne arba specialiose atestuotose įmonėse. Jeigu žmogus teigia, kad jų neturi, tai klausimas, kur jis jas deda. O gal degina namie ar meta į viešą konteinerį? O tai jau tvarkos pažeidimas", - pastebėjo Š. J. Tamulis.

Jis taip pat priminė, kad rinkliava yra mokestis ne už vien atliekų išvežimą, o už visą paslaugų paketą. Atliekų tvarkymas nesibaigia jas išmetus į šiukšliadėžę. Jos sąvartyne pūva dar 20 ir daugiau metų. Bet prieš tai, kad kuo mažiau būtų teršiama gamta, jas dar reikia išrūšiuoti, tinkamai "palaidoti", daugelį metų valyti sąvartyno nuotekas ir t.t.

Viešų konteinerių neliks?

Visgi, pasak komunalinių atliekų administratorių, ateityje numatoma diferencijuoti atliekų turėtojus - esą gyventojai galės pasirinkti kelis kartus mažesnį konteinerį ir retesnį šiukšlių išvežimo dažnį. Tačiau jei šiukšlės jiems netilps, jie bus priversti pasiimti didesnį konteinerį ir mokėti didesnę rinkliavą.

"Tokią tvarką ateityje bus siūloma patvirtinti miesto politikams. Tačiau ši sistema bus įmanoma tik tada, kai viešose erdvėse nebeliks konteinerių, kaip yra dabar, o kiekvienas konteineris turės savo šeimininką ir bus rakinamas", - pastebėjo Š. J. Tamulis.

Rinkliavą sumažinti taip pat padės tiksli atliekų sudėties analizė - atliekų sudėties monitoringas, kurį atlieka KRATC specialistai. Šie duomenys leis tiksliau sužinoti, kiek kokių atliekų išmetama, ir pagal tai patobulinti rūšiavimo sistemą bei diferencijuoti atliekų apskaitą.

Be to, Š. J. Tamulis priminė, kad Klaipėdoje yra kitokia galimybė susimažinti mokesčius už atliekas - patiems gyventojams priduoti antrines žaliavas į supirkimo punktus ir šitaip esą padengti dalį rinkliavos išlaidų.

Visgi antrinių žaliavų supirkėjai pastebi, jog norinčiųjų šitaip padengti dalį išlaidų, nedaugėja. Motyvas paprastas - antrinių žaliavų kainos gana mažos. Pavyzdžiui, už kilogramą makulatūros mokama vos 10-12 centų, kilogramą stiklo - 10 centų, PET butelių - 30-50 centų.

"Negalima teigti, jog dabar rūšiuoti neapsimoka. Jei klaipėdiečiai padidins antrinių žaliavų rūšiavimą, į sąvartyną pateks mažesnis komunalinių atliekų kiekis. Vadinasi, mažiau reikės lėšų atliekų surinkimui bei sutvarkymui ir savaime atsiras prielaidos rinkliavai mažinti", - pastebėjo Š. J. Tamulis.

Pasak KRATC atstovo, Klaipėdoje rūšiavimo sąlygos yra tobulinamos nuo pat sistemos įkūrimo pradžios. Individualių namų savininkai gali nemokamai gauti kompostavimo konteinerius. Jų mieste išdalinta jau per 1000. O visi norintys - tiek fiziniai, tiek juridiniai subjektai - gali naudotis papildomomis rūšiavimo galimybėmis, kurias mieste teikia įvairios firmos.