Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, išklausęs "Fortum" korporacijos ir bendrovės "Fortum Heat Lietuva" vadovybės atsakymus į jam iškilusius klausimus, jis susidaręs įspūdį, kad jėgainės statytojai esantys atviri visuomenei ir nusiteikę bendrauti.
Pasak V. Grubliausko ir vicemero Artūro Šulco, atliekų deginimo elektrinė yra ateities sprendimas, sveikintina investicija, ir naujoji miesto valdžia šį projektą labai palaiko. Gyventojų pasipriešinimas laikomas informuotumo stoka ir priešrinkiminių manipuliacijų išdava. Atkreiptas statytojų dėmesys, kad bendruomenė turėtų sulaukti kuo daugiau informacijos, nes vienas neatsakytas klausimas gimdo dešimt interpretacijų.
V. Grubliauskas taip pat pateikė siūlymą, kad "Fortum Klaipėda" skelbtų viešai išmetimų rodiklius internetu realiu laiku (on-line), kad gyventojai bei specialistai bet kuriuo metu galėtų matyti, kas vyksta. Patys verslininkai šios idėjos neatmeta.
"Mes už atvirumą ir informuotumą, bet kaip tai padaryti - nežinau. Bet kokiu atveju visus išmetimus turime skelbti", - sakė "Fortum" korporacijos viceprezidentas Per Langer.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Stokholme, kur įgyvendinamas klaipėdietiškosios atliekų deginimo gamyklos projektas dvynys, jokio gyventojų pasipriešinimo nesulaukta.
Anot P. Langer, Švedijoje jau seniai uždrausta atliekas vežti į sąvartynus, nes šie aplinką teršia kur kas labiau nei elektrą ir šilumą gaminančios atliekų deginimo jėgainės. Kiekvienas didesnis šios šalies miestas turi savo atliekų deginimo gamyklą.
Viena didžiausių šalies statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) Suomijos kompanijos "Fortum" užsakymu Klaipėdoje naujos termofikacinės elektrinės statybos I etapo darbus jau pradėjo.
Dar kovą uostamiestyje pradėti 30 mln. Lt kainuosiantys nulinio ciklo darbai, apimantys žemės darbus, kelio pagrindų įrengimą, pamatų įrengimą, lauko inžinerinių tinklų statybą, biomasės ir atliekų bunkerio įrengimą.
Šiuo metu įpusėjo bunkerio kasybos darbai. Šis 25 metrų pločio, 60 m ilgio ir 8 m gylio bunkeris bus skirtas biomasės ir atliekų talpinimui. Baigus sudėtingus kasybos darbus, kurie atliekami laiptavimo principu bei įrengiant apsauginę sieną iš plieninių lakštų, bunkerio nepertraukiamam betonavimui planuojama panaudoti šiuolaikišką slenkančių klojinių technologiją.
Projekto I etapo vykdymo metu bus įrengta 1 506 m lietaus nuotekų tinklų, 659 m nuotekų tinklų ir 994 m vandentiekio tinklų. Pamatų ir bunkerio betonavimui bus panaudota apie 17 tūkst. kub. m betono mišinio.
Šiuo metu statybvietėje dirba per 60 vienetų įvairios PST technikos, reikalingos žemės darbams atlikti. Kovo mėnesį dar įšalus žemei pradėti kasybos darbai statybininkams sukėlė daug problemų. Tačiau numatytus I etapo darbus tikimasi baigti iki 2011 metų lapkričio.
Būsimosios Klaipėdos jėgainės elektrinė galia sieks 20 MW, o šiluminė galia - 50 MW. Dar 16 MW bus gaunama iš išeinančių dūmų, panaudojant kondensatorių žiemos metu. Per metus jėgainė pagamins apie 120 GWh elektros energijos ir 400 GWh šilumos energijos. Jėgainė veiks visus metus nepertraukiamai, trumpam sustabdant jos darbą eiliniam techniniam aptarnavimui atlikti. Kasmetinis eksploatacijos valandų skaičius sudarys 8 000 valandų. Jėgainės kuras - iš miesto pašalintos kietosios atliekos, nežalingos pramoninės atliekos ir biomasė.
Termofikacinė elektrinė Klaipėdoje turėtų pradėti veikti 2013 metais. Projekto vertė - apie 140 mln. eurų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą