Tiltą iš Šiluvos į pasaulį nutiesė gėlės

Tiltą iš Šiluvos į pasaulį nutiesė gėlės

Šiemet įsteigta VšĮ Švento Ignaco Lojolos kolegija su partneriais pirmą kartą surengė tarptautinį floristinių kultūrų simpoziumą. Tikimasi, jog nedidelis Raseinių rajono miestelis Tytuvėnų regioniniame parke, garsėjantis Šilinių atlaidais, taps ne tik piligrimų, bet ir kasmetine pasaulio floristų susitikimo vieta.

Nuo rugpjūčio 28 iki rugsėjo 1 dienos į simpoziumą bei kūrybinę stovyklą susirinkę floristai iš Italijos, Ispanijos, Austrijos bei Lietuvos stengėsi perprasti ir atskleisti sakralią Šiluvos dvasią ir vietos unikalumą. Vienas svarbiausių tikslų buvo Lietuvos kultūros sklaida Europoje.

Virtuozai

Keisdamiesi patirtimi floristikos meistrai kūrė vėlyvojo baroko stiliaus inspiruotą floristinį dekorą ir papuošė Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidams besiruošiančią Šiluvą: didįjį bažnyčios altorių, baziliką, koplyčią, popiežiaus Jono Pauliaus II, viešėjusio Šiluvoje 1993 metais, paminklą bei kitas erdves.

Tarptautinei 21 menininkų komandai vadovavo ir darbus koordinavo pasaulinio garso floristikos meistrai. Tarp jų - ir vienas žymiausių pasaulio floristų šveicaras Peteris Hessas, kurio šlovė pažymėta aukščiausiais konkursų apdovanojimais, o sukurta floristikos meno metodika naudojama įvairiose pasaulio šalyse.

"Gėlių kalba - universali, kaip ir muzikos, ja bendrauti gali viso pasaulio žmonės", - sakė gėlių maestro Mindaugas Gvildys.

P. Hessas gimė Šveicarijos mieste Bazelyje, gėlininko šeimoje. Dirbo tėvų įkurtoje gėlių parduotuvėje, padėjo jiems rišti puokštes ir parduoti gėles. Jaunystėje jis daug sportavo, buvo profesionalus gimnastas, tačiau ruošiantis vykti į olimpiadą Meksike patyrė nelaimingą atsitikimą, po kurio teko sėsti į neįgaliojo ratukus. Tuomet jis nusprendė nepasiduoti likimo gniuždomas ir išvyko studijuoti į Paryžiaus menų akademiją. Buvo kubizmo pradininko Pablo Picasso mokinys, dirbo jo garsiosiose keramikos dirbtuvėse.

"Aš pats nepastebėjau, kaip tapau floristu. Tikriausiai į žmones "prakalbo" mano darbai. Draugai ir pažįstami vis klausdavo patarimų, prašydavo juos pamokyti, o aš jų negailėdavau", - taip savo karjeros pradžią pristatė P. Hessas. Skulptūrinėms gėlių kompozicijoms naudojantis medį, metalą ir kitas medžiagas meistras juokavo, kad savo mokinius išmoko kalvystės bei kitų amatų.

Ilgametis Vatikano gėlininkų vadovas floristikos guru vadinamas P. Hessas labai atsakingai ruošėsi parodai Šiluvoje - domėjosi jos istorija, statiniais, lietuviškomis tradicijomis ir papročiais.

"Ruošdamasis kurti konkrečioje vietoje visada pirmiausia renku informaciją, bandau ją įsisąmoninti, kad darbas alsuotų natūralumu bei perduotų tam tikrą žinią", - sakė P. Hessas, koordinavęs gėlininkų darbą prie Šventojo Sosto Vatikane. Augalinės skulptūros, Žemės meno mokyklos pradininkas, "Land Art Grindelvald" festivalio sumanytojas bei organizatorius, ekologinės pakraipos floristas suteikė vertingų pamokų mūsų šalies floristams.


Kultūrų tiltas

"Pasaulio floristika - daugialypė ir savita, nes atspindi skirtingų tautų, kultūrų tradicijas. Simpoziumo Šiluvoje metu buvo galima įsitikinti, kaip floristai iš skirtingų šalių savaip pajaučia vietovės unikalumą", - sakė žinomas Lietuvos floristas VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro mokytojas Mindaugas Gvildys, garsėjantis savo meistriškumo pamokomis bei organizuojamais žemės meno renginiais.

Būtent M. Gvildžio dėka jau 2007 m. VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su P. Hesso vadovaujama "Atelier 5", įkurtoa Šveicarijos mieste Bazelyje. Tai puiki galimybė lietuviams mokytis amato paslapčių pas garsųjį gėlių virtuozą. Draugiški ryšiai mūsų floristus sieja ir su Ispanijos floristikos mokyklos SMILAX vadovu bei pedagogu Pascualiu Jordi, kuris Šiluvos parodoje reprezentavo ispanišką floristikos kultūrą ir kūrė kompozicijas baroko tema.

M. Gvildys pastebėjo, jog labai dažnai tai, kas mums įprasta, svečius iš užsienio stebina. Pavyzdžiui, jeigu lietuviai dažniausiai pina girliandas ar vainikus tik iš ąžuolo lapų ar tujų šakelių, tai italams nėra jokių tabu, jie naudoja pačias įvairiausias gėles ar lapus. Aplankiusius Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčią italus labai nustebino viename iš bokštų įrengtas laikrodis. Jiems tai buvo nauja ir nematyta. P. Hessui didžiulį įspūdį paliko Šiluvos Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslas, nes jo pirmavaizdis labai panašus į Romos Švč. Marijos Didžiosios bazilikos koplyčios (Capella Paolina) altoriaus paveikslą, vadinamą "Romiečių Globėja" ("Salus Populi Romani")".

M. Gvildžio nuomone, būtent tokie simpoziumai puikiai reprezentuoja lietuvišką kultūrą, tikėjimą, papročius ir tradicijas. Floristas tikisi, kad renginys taps kasmetiniu, ir žinią apie Lietuvą iš Šiluvos išsiveš kasmet vis nauji įvairių, vis tolimesnių šalių menininkai bei pedagogai.

Iš pirmų lūpų

"Bažnyčios papuošimas kabančiomis puokštėmis buvo savotiškas, nes šventovės nevalia per daug pompastiškai išpuošti. Tarp šiluviškių nėra žymių floristų, tačiau susidomėjimas simpoziumu ir paroda buvo didelis. Nors miestelio šaligatviai nebenauji, bet juos pašlavus vis tiek gražiai atrodė, kaip ir gėlių skverai", - sakė Šiluvos seniūnas Vygandas Šeimys.

Floristų simpoziumo dalyviai gyveno Šiluvos Jono Pauliaus namuose, kurių kambariuose aštuoniems mėnesiams kasmet įsikuria pašauktieji į kunigišką tarnystę - Kauno, Šiaulių ir Vilkaviškio vyskupijos klierikai. Nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio čia randa prieglobstį įvairių pasaulio šalių piligrimai, vyksta kunigų, vienuolių bei pasauliečių rekolekcijos, konferencijos, seminarai. Čia yra įkurtas ir muziejus, pasakojantis nepaprastą Šiluvos miestelio ir bažnyčios istoriją.

Informacija

Pirmoji katalikų bažnyčia Lietuvoje buvo pastatyta Šiluvoje 1457 m. Jos fundatorius dvarininkas Petras Gedgaudas, tikėtina, ir atvežė į bažnyčią nežinomo autoriaus paveikslą. Manoma, jog tai Marijos Madzijorės bazilikos Romoje paveikslo kopija. Prie jo pasimelsti atvažiuodavo net žmonės iš Rytprūsių, kur vyravo protestantizmas. Kai bažnyčia sudegė, žmonės tą paveikslą išgelbėjo. 1500 m. toje vietoje iškilo medinė bažnyčia. Kai vyko reformacijos judėjimas ir Šiluvos dvarininkai priėmė protestantizmą, kalvinistai bažnyčią nugriovė. Toje vietoje liko akmuo ant pliko lauko. Katalikų kunigas, kad relikvija nebūtų sunaikinta, paveikslą su bažnyčios žemės dokumentais įdėjo į metalinę dėžę ir užkasė į žemę po akmeniu. Paveikslas, kurį menotyrininkai laiko unikaliu, o paprasti žmonės - stebuklingu, laukė savo sugrįžimo 80 metų.

Legenda pasakoja, kad 1608 m. rugsėjo 8 d. vaikams ganant gyvulius ant šio akmens pasirodė šviesi graži moteriškė su kūdikiu rankoje. Ji verkė, ir kai vaikų pakviestas atbėgo kalvinistų katechetas, į jį prabilo: "Čia buvo garbinamas mano sūnus, o dabar - gyvulių ganykla." Po šio pasirodymo žmonės ateidavo prie akmens melstis Dievo motinai, tikėdamiesi stebuklingo išgijimo. Buvo prisiminta, kad po akmeniu pakastas paveikslas. Katalikai per teismą 1622 m. atgavo žemę, prie akmens pastatė koplyčią. 1912 m. pašventinti dabartinės koplyčios pamatai.

Marijos apsireiškimas Šiluvoje buvo vienas pirmųjų Dievo Motinos pasirodymų Europoje. Šiam įvykiui pagerbti Šiluvoje kiekvieno mėnesio 13-ąją dieną vyksta iškilmės. Suvažiuoja aukšti dvasininkai ir minios žmonių. Kai kurie jų atneša padėkos dovanas, vadinamuosius votus (lotyniškai - įžadas): sidabro koją, ranką ar širdį, paauksuotą kryželį. Visa tai virto Dievo Motinos apdaru ir išgijusiųjų liudijimais. 2001 m. paveikslas buvo restauruotas, ir nustatyta, jog turi vertingo metalo apdarą, kurį nukaldino Karaliaučiaus auksakaliai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder