Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu pirmą kartą buvo atliktas „Neteisėtos alkoholio apyvartos Lietuvoje įvertinimas“. Iki šiol Lietuvoje nebuvo patikimos metodikos neapskaitytam alkoholiui apskaičiuoti, todėl buvo galima manipuliuoti neapskaityto alkoholio vartojimo mąstais.
Tyrime nustatyta, kad 2012 m. nelegalaus alkoholio buvo įsigijęs maždaug 1 iš 17 Lietuvos gyventojų, o 2010 m. jis sudarė kiek daugiau nei 7 proc. viso šalyje suvartojamo alkoholio.
Departamento atstovų teigimu, 2012 m. nelegalaus alkoholio buvo įsigiję tik 5,8 proc., o tai, remiantis Statistikos departamento teikiama informacija apie gyventojų skaičių, reiškia, jog visą nelegalų alkoholį tais metais išgėrė kiek daugiau nei 174 tūkst. gyventojų.
Žiniasklaidai išplatintame pranešime rašoma, jog tyrime buvo vertinamas visas neapskaitomas alkoholis: namų gamybos alkoholiniai gėrimai, nelegalios gamybos alkoholis, kontrabandiniai alkoholio produktai bei surogatinis alkoholis, neskirtas vartojimui, pavyzdžiui, burnos skalavimo skystis, kvepalai ir odekolonai.
Jo kiekio apskaičiavimui buvo panaudota Skandinavijos mokslininkų sukurta metodika, kurios pagrindą sudaro matematinis ARIMA metodas. Duomenų surinkimą bei analizę atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto mokslininkai bendradarbiaudami su Kauno technologijos universiteto matematikos specialistais. Pagrindiniu sveikatos rodikliu, po konsultacijų su Švedijos mokslininkais, buvo pasirinktas mirtingumas nuo kepenų cirozės.
Atlikus tyrimą buvo gauti duomenys apie neapskaityto alkoholio suvartojimą Lietuvoje 1991-2010 m. Nuo 2002 m. iki 2010 m. neapskaitomo alkoholio kiekis tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui sudarė mažiau negu 1 litrą absoliutaus alkoholio: 2010 m. – 0,8 litro., 2009 m. – 0,63 litro., 2008 m. – 0,84 litro., 2007 m. – 0,79 litro.
Gautus minėto tyrimo rezultatus patvirtina ir kiti departamento atlikti tyrimai bei valstybinių institucijų duomenys.
Departamento direktorius Zenius Martinkus pristatydamas tyrimus pabrėžė: „2012 m. departamentas atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimą. Pagal šį tyrimą per paskutiniuosius 12 mėn. alkoholinius gėrimus, nepaženklintus lietuviškomis banderolėmis, yra įsigiję tik 5,8 proc. 15–64 metų amžiaus šalies gyventojų.
Tą taip pat patvirtina ir Policijos departamento duomenys – per 2010 m. Lietuvoje sulaikytų nelegalių alkoholinių gėrimų dalis, skaičiuojant nuo visų alkoholinių gėrimų pateiktų į mažmeninės prekybos rinką, sudarė tik 0,12 proc.“
Didžiausias nelegalaus alkoholio kiekis tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui buvo nustatytas 1995 metais. Tuo metu jis siekė 4,9 litro absoliutaus alkoholio vienam 15 m. ir vyresniam Lietuvos gyventojui.
Vėliau šis kiekis stabiliai mažėjo ir 2010 metais jau tesiekė 0,8 litro absoliutaus alkoholio. 1995 metais nelegalus alkoholis sudarė 45 proc. viso suvartojamo alkoholio, tuo tarpu 2010 metais nelegalus alkoholis besudarė tik 6 proc. bendro alkoholio suvartojimo.
Lietuvos padėtis susijusi su alkoholinių gėrimų vartojimu ir jo sąlygotomis pasekmėmis, nėra gera. Europos Sąjungos kontekste Lietuva pasižymi kaip viena iš šalių, patiriančių didžiausią su alkoholio vartojimu siejamą žalą.
Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomendacijose, mokslinėse publikacijose ir alkoholio studijose ne kartą yra pabrėžusi, kad alkoholinių gėrimų kainos didinimas, kaip ir alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas bei reklamos draudimas, yra efektyviausios alkoholio vartojimo mažinimo priemonės. Alkoholinių gėrimų kainos didinimas yra mažiausiai diskriminuojanti priemonė, pirmiausiai ir geriausiai paveikianti pažeidžiamiausias grupes.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą