Uostų terminalai patiria nuostolių dėl pabėgėlių

Uostų terminalai patiria nuostolių dėl pabėgėlių

Klaipėdos uoste su problema, kad įlindę į krovinį pabėgėliai jį apgadintų, nesusiduriama. Tačiau kituose Europos uostuose dėl šios problemos krovos kompanijos patiria nemenkų nuostolių. Pasitaiko atvejų, kai pabėgėliai įsikuria konteineryje, kuriuo gabenami sausainiai.

Danijos Esbjergo uosto ro-ro krovinių terminalas, priklausantis šios šalies kompanijai "DFDS Seaways" yra aptvertas tvora, kuria teka 10 kilovoltų elektros srovė. Lietuvoje tokių dalykų daryti neleidžiama, o Danijoje galima, nes tai žmogaus nenužudo. Vienas DFDS darbuotojas ją išbandė ir minutei prarado sąmonę.

Paprastai terminalai uostuose saugomi ne tik tvoromis. Juose daugybė vaizdo kamerų, atsakingi terminalų darbuotojai bendradarbiauja su policija. Saugumas juose užtikrinamas ištisą parą, tam išleidžiama nemažai pinigų. Pavyzdžiui, Esbjergo ro-ro terminalo išlaidos tvoroms, kameroms sudarė apie 7 mln. Danijos kronų (apie 1 mln. eurų). Tačiau ir į gerai saugomą teritoriją kartais patenka pašalinių asmenų, tarp jų pasitaiko ir pabėgėlių.

Vienas pabėgėlis, patekęs į terminalo teritoriją, kompanijai kainuoja 8 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų. Už vieną į Angliją patekusį pabėgėlį Esbjergo ro-ro terminalas turi sumokėti 2 tūkst. svarų baudą, be to, padengti išlaidas už jo pargabenimą atgal, už jo buvimą Anglijoje, kol bus išgabentas.

Be to, patekę į krovinį pabėgėliai jį suniokoja, tad atsiranda papildomų nuostolių, kurie gali siekti iki 100 tūkst. eurų ir daugiau. Buvo toks atvejis, kai į didžiulį konteinerį su sausainiais įlindo du pabėgėliai, apgadino šiek tiek krovinio, o britai atsisakė visą jį priimti, tad DFDS kompanija patyrė 30 tūkst. svarų nuostolį.

"Pabėgėliai, bandydami patekti į laivą, sugadina mūsų krovinį, todėl turime didelių išlaidų. Be to, mes privalome nuolatos stebėti, kad jie nepatektų į laivą, ir mūsų išlaidos priežiūrai, personalui ir kitiems dalykams visus metus yra nemažos. Priežiūrai per metus mes skiriame iki 1 mln. kronų.

Didelė problema tai, kad mes nežinome, kada pabėgėliai patenka į laivą, todėl esame priversti nuolatos stebėti. Dar viena problema - darbuotojai šiek tiek bijo susidurti su pabėgėliais, kurie gali turėti peilius ar panašiai", - pasakojo Esbjergo ro-ro terminalo vadovas Hansas Henrikas Norageras.

Anot jo, pabėgėlių srautas terminale tai padidėja, tai sumažėja. Pernai "DFDS Seaways" ro-ro terminalas turėjo 75 atvejus su pabėgėliais. Emigrantų būna iš įvairių šalių. Anksčiau daugiausia jų būdavo iš Afganistano, Irako, Albanijos, o šiuo metu atsiranda ir iš Afrikos šalių.

Daugelis pabėgėlių per Esbjergo uostą vyksta į Angliją, kurioje yra didžiulė nelegali darbo rinka ir šios šalies tarnyboms sunku juos susekti ir grąžinti atgal.

Pasak AB "DFDS Seaways", dirbančios Klaipėdoje, komunikacijų ir ryšių su visuomene vadovo Baltijos jūros regionui Vaido Klumbio, kol kas Lietuvos uoste tokios problemos nėra.

"Kai Europoje prasidėjo nelegalios migracijos srautas, mes svarstome įvairias galimybes, kaip reikėtų apsisaugoti, jeigu tokie atvejai atsirastų ir Lietuvoje. Mūsų uostas dirba pagal ISPS saugos kodekso reikalavimus, atliekama tiek krovinių, tiek keleivių patikra. Kol kas mums ypatingų priemonių imtis nereikia ", - sakė jis.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder