Uždarbio - į išvartytus miškus

Uždarbio - į išvartytus miškus

Po rugpjūtį praūžusios audros Lietuvoje kalbama apie naujai atsiradusią darbo nišą. Esą tereikia įsteigti miško kirtėjų brigadą ir važiuoti valyti vėjovartų. Neoficialiai kalbama, kad kelių žmonių brigada per mėnesį gali užsidirbti iki keliasdešimt tūkstančių litų.

Vėjovartas iš valstybinių miškų valančių bendrovių savininkai stebisi tokiais gandais ir svarsto, kad tokios neva aukso kasyklos įmanomos nebent privačiuose miškuose, dirbant nelegaliai, be jokių mokesčių, ir net be specialios šiam darbui reikalingos aprangos bei įrangos.

O kalbos, kad miškų valymas kuriam laikui sumažins šalyje nedarbą, esančios vien tik politiniai lozungai, nes realiai miškų kirtėjo kvalifikacijos neturintis bedarbis valstybiniuose miškuose nėra laukiamas.

Sunkus verslas

"Brigada, kurioje dirba 12 žmonių su pjūklais ir kuri turi traktorių, per mėnesį gali padaryti darbų už 20 tūkstančių litų. Tačiau į šią sumą reikia įtraukti ir visus mokesčius, kurą, specialią aprangą bei įrangą. Štai jums ir visos aukso kasyklos. Realiai pjūklininkas užsidirba vos per tūkstantį litų. O vieno pjūklininko apranga ir įranga kainuoja net 3-4 tūkstančius litų", - atviravo Varėnos rajone vėjovartas tvarkančios bendrovės "Usuris" direktorius Albertas Stanislovaitis.

Jis su savo brigada į Varėną uždarbiauti atvyko iš Kėdainių, kur jau keletą metų vertėsi šiuo verslu. Žinia, nors ir stinga darbo jėgos audros padariniams likviduoti, miškų urėdijos žmonių "iš gatvės" nepageidauja. Į pagalbą kviečiama tik kvalifikuota darbo jėga.

"Žinoma, reikia ir pagalbinių darbininkų. Mes net į Darbo biržą kreipėmės, kad priimtume 10 žmonių be jokios specializacijos. Sulaukėme vos dviejų pageidaujančių. Jei žmogui nesiūlai 3 tūkstančių atlyginimo ir dar pasakai, kad darbas bus sunkus, niekas dirbti nenori. Tokie pas mus dabar bedarbiai", - pastebėjo firmos vadovas.

Geriau - kvalifikuoti lenkai

Daugiau užsidirbti iš rugpjūtį praūžusios stichijos esą galima nebent pakliuvus į privačius miškus. Privatininkai už vieną paruoštą medienos kietmetrį moka 50 litų, o valdiškuose miškuose už tą patį kietmetrį galima užsidirbti tik iki 42 litų.

"Be abejo, galima ir neturint žalio supratimo apie šį darbą įsteigti brigadą ir važiuoti į privačius miškus dirbti, nes privatininkai vargu ar paiso darbų saugos. Ten, matyt, gali ir be specialios įrangos dirbti. Privatininkai ir moka daugiau. Gal tai ir bus trumpalaikis geras uždarbis, tačiau labai rizikingas", - pabrėžė A. Stanislovaitis.

Jam antrino Varėnos miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Kazlauskas. Pasak jo, vien dėl to, kad tvarkant miškus ypač reikia paisyti darbų saugos ir galima samdyti tik kvalifikuotą darbo jėgą, vėjovartų tvarkymo darbai nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi.

"Miško ruošos darbai yra vieni pavojingiausių. Pavyzdžiui, vien Varėnos rajone šių metų pradžioje dirbdami miške žuvo du žmonės. O kvalifikuotų firmų Lietuvoje nėra tiek daug. Dėl to teko kviestis į pagalbą lenkus. Jų darbo specifika kiek kitokia, bet esame patenkinti jų darbu", - pasakojo G. Kazlauskas.

Darbų - iki žiemos

Lenkų pagalbos prireikė ir Valkininkų miškų urėdijai. Čia kartu su lietuvių firmomis dirba šešios iš Lenkijos atvykusios brigados, turinčios specialias medkirtes, kurios užtikrina saugų darbą.

"Labiausiai trūksta specializuotų brigadų pavieniams išverstiems medžiams iškirsti. Iš gatvės negalime paimti - darbų sauga neleidžia. Nekvalifikuoti darbininkai tinka nebent šakoms tampyti. Žinoma, reikia ir tokių - esame 12 žmonių paėmę iš Darbo biržos", - pasakojo Valkininkų miškų urėdas Arvydas Strazdas.

Pasak jo, bendras visos šalies vėjovartų kiekis nėra tragiškas - tiek medienos būtų iškirsta per maždaug pusantro mėnesio. Tačiau didžiausi nuostoliai yra dėl to, kad stichija nesirinko - vertė ir dar jaunus medžius. Be to, išversti medžiai yra skilę, aplaužyti, tad nukenčia jų medienos kokybė.

"Tačiau mediena žalia, sausuolių nėra. Tad didžioji dalis vėjovartų visiškai tinkama žaliava ir medienos plokštėms, ir celiuliozei gaminti", - sakė A. Strazdas.

G. Kazlauskas pastebėjo, kad nesutvarkytos vėjovartos tinkama žaliava dar išliks nebent porą savaičių. Esą, jei būtų šiltesnės naktys, mediena jau seniai būtų pamėlynavusi ir jos vertė būtų kritusi.

Urėdijų atstovai nesiryžta prognozuoti, kiek laiko dar prireiks išvartytiems medžiams tvarkyti, svarstoma, kad darbų pakaks iki lapkričio. Gali būti, kad darbų liks ir žiemai.

Šių metų rugpjūčio 8 d. praūžusi audra, preliminariais duomenimis, šalies valstybiniuose miškuose išvertė ir išlaužė per 430 000 kietmetrių medienos.
Labiausiai nukentėjo vidurio, pietryčių ir pietų Lietuvoje esantys Alytaus, Dubravos, Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Švenčionėlių, Trakų, Valkininkų, Varėnos miškų urėdijų miškai.
Šiuo metu jau sutvarkyta per 117 000 kietmetrių medienos valstybiniuose miškuose. Skaičiuojama, kad dar yra apie 60 000 kietmetrių vėjovartų ir vėjalaužų, kurioms sutvarkyti neatsiranda darbo jėgos. Kai kurios urėdijos papildomai skelbė konkursus šiems darbams atlikti, tačiau norinčiųjų neatsirado.
 

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder