Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2010 metais raštu gavo 111 vartotojų skundų dėl finansinių paslaugų. Dažniausiai vartotojai skundėsi, kad negali grąžinti kredito, kad nevykdant įsipareigojimų mokamos milžiniškos baudos ir delspinigiai, kad teikdamos kreditus bendrovės nepakankamai išsamiai supažindino su vartojimo sutarties sąlygomis bei vartotojui tenkančiomis prievolėmis, iškilus sunkumams tinkamai ir savalaikiai vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
Vienas pavyzdys: į tarnybą kreipęsis vartotojas nurodė, kad yra neįgalus, jo mėnesinės pajamos tik 800 litų, tačiau turi didelius kreditinius įsipareigojimus, kurių nepajėgia vykdyti. Tarnyba paprašė kredito įstaigą paaiškinti, kokia informacija bendrovei leido pagrįstai tikėtis, kad gavęs kreditą vartotojas galės tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Įvertinusi gautą informaciją tarnyba nustatė, kad su keliomis kredito bendrovėmis minėtas vartotojas sudarė net 5 sutartis ir jo kreditiniai įsipareigojimai buvo daugiau nei 100 litų didesni už mėnesines pajamas. Šiuo atveju tarnybai tarpininkaujant buvo pasiektas taikus susitarimus – bendrovės, įvertinusios situaciją, sutiko neskaičiuoti palūkanų ir delspinigių, o vartotojas turės grąžinti tik pasiskolintą pinigų sumą.
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis 2008 metais skurdo riba yra kai vieno asmens pajamos yra ne didesnės kaip 720 litų. Tarnybos nuomone, gaunantys tokio dydžio pajamas asmenys neturėtų būti vertinami kaip galintys prisiimti finansinius įsipareigojimus. Prieš suteikdama kreditą finansų įstaiga turėtų atsižvelgti į esamus vartotojo finansinius įsipareigojimus, vartotojo finansinių įsipareigojimų vykdymo istoriją, uždelstus mokėjimus bei gaunamas pajamas ir įvertinti ar vartotojas yra pajėgus prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus.
Finansų įstaiga privalo paaiškinti vartotojui šios informacijos svarbą ir pareikalauti ją suteikti, o vartotojas turi suteikti teisingą informaciją bei atsakingai įvertinti savo galimybes įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.
Vartotojai skunduose taip pat nurodo, kad jiems priskaičiuota skola ir delspinigiai yra nepagrįsti, kad jie nesupranta, kaip kredito įstaiga skaičiuoja skolą. Tarnyba turi pavyzdžių kai vartotojui nesumokėjus 5 litų 4-5 mėnesių laikotarpyje skola užaugo iki 1262 Lt.
Tarnyba išanalizavo greituosius vartojimo kreditus teikiančių bendrovių internetiniuose puslapiuose skelbiamus delspinigių dydžius už pavėluotus mokėjimus. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, greituosius vartojimo kreditus teikiančios bendrovės taiko nuo 0,2 proc. iki 2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną dieną, kai vartotojas praleidžia mokėjimo terminą, tai sudaro nuo 72 proc. iki 730 proc. metinių delspinigių.
Tarnybai rimtų abejonių dėl veiklos skaidrumo ir atsakingumo kelia vienos greitųjų kreditų bendrovės pastaruoju metu plačiai reklamuojama paslauga – teikti greituosius kreditus kai kuriose viešojo maitinimo įstaigose. Ar gali tokios paslaugos teikėjai būti tikri, kad paskolos nepaprašys apsvaigęs nuo alkoholio asmuo, ar nekyla galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo bei neteisėto asmens duomenų panaudojimo grėsmė?
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba mano, kad, nekontroliuojama ir tinkamai nereguliuojama greituosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių veikla gali sukelti rimtas socialines problemas. Šiuo metu tarnyba neturi jokių teisinio reguliavimo svertų vartojimo kreditus teikiančių bendrovių priežiūrai ar kontrolei ir ragina vartotojus skolintis atsakingai, įvertinant savo galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą