Vėluojantis pavasaris baudžia ūkininkus

Vėluojantis pavasaris baudžia ūkininkus

Dviem savaitėmis vėlesnė sėja, didžiulis nerimas dėl gegužę galinčių perdžiūti dirvų, dėl nepalankių gamtos sąlygų žuvę žieminiai rapsai ir kviečiai sudaužė ūkininkų svajones ir šį rudenį sutikti pinigų pilnomis kišenėmis. Jau dabar aišku, kad tokio derliaus, kokio džiaugtasi pernai, šiemet nebus.

Šilutės, Šilalės, Kretingos, Jurbarko, Pagėgių ūkininkai šį pavasarį pasitinka be optimizmo. Sėja vėluos mažiausiai dvi savaites. Dalis dirvų, skirtų vasariniams, liko nesuartos iš rudens. Rudenį su technika į laukus ne visur buvo galima net įvažiuoti.

Ateis ir gegužė

Šilutės rajono ūkininkas, rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas teigia, kad rajone įšalas siekia apie pusmetrį. Kol jis neišeis, laukai neišdžius, o dar reikės laukti, kol įšils dirvos. Jei gegužės pradžioje laikysis šiluma, laukai gali greitai perdžiūti, tuomet sėkla prastai sudygs.

Šiaulių rajono ūkininkas agronomas Raimundas Juknevičius teigia, kad vėlyva sėja turi ir daugiau trūkumų - per vėlai pasėti vasariniai javai ar rapsai skuba augti, nesikrūmija, jų branda būna greitesnė, todėl ir tikėtinas derlius mažesnis. Per vieną dvi dienas ūkininkai nepajėgs apsėti visų laukų, tam prireiks savaitės, o gal ir viso dešimtadienio. Dirvos pavasarį labai greit perdžiūva. Gegužę dažnai jau būna kaitra, orai labiau primena vasarą - ima trūkti drėgmės. Vasariniai rapsai sėjami vos 2 cm gylyje, kviečiai 5-6 cm. Tokį dirvos sluoksnį vėjas karštomis dienomis bemat išdžiovina. Netinkamu metu pasėjus iš vieno grūdo jau neišauga tiek daug papildomų stiebų, būna vos keli.

Kiek geresnė situacija Šiaurės Lietuvoje. Pasvalio rajone, Daujėnuose, grūdines kultūras auginantis Petras Karoblis tikina, kad sėja nevėluos. „Už dviejų savaičių pradėsiu laukus tręšti. Pasvalio molis džiūva greitai, kiek ilgiau laukiame, kol ir priesmėlio dirvose galima sėti. Viskas šiemet yra gerai, tik žieminiai rapsai kiek pašalę“, - nestokoja optimizmo pasvalietis.

Ankstyvosios bulvės vėluos

Vėluojantis pavasaris sujaukė ir daržovių augintojų planus. Kėdainių rajone ankstyvąsias bulves auginantis Rimantas Žebarauskas pernai bulves sodinti baigė balandžio 12 dieną, o kasti pradėjo birželio 12 dieną. „Šiemet sodinimas vėluos mažiausiai dešimt dienų, taigi ir ankstyvų lietuviškų bulvių per Antanines nebus, reikės palaukti iki Joninių“, - teigia ūkininkas. Su vėlyvosiomis bulvėmis viskas bus gerai, jas reikia pasodinti iki gegužės vidurio.

Daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė taip pat tikina, kad dėl vėlyvo pavasario visi ankstyvųjų daržovių augintojų planai žlugo ir augintojai tiek neuždirbs, kiek planavo. Peraugo agurkų daigai, dalį jų teko išmesti. Tokiu metu jie jau būdavo sodinami lauke po priedangomis. Kopūstų augintojai irgi negali pasodinti, todėl ir ankstyvasis derlius vėluos.

Daržovių augintojai ne tik praras planuotas ankstyvojo derliaus pajamas. Jie bijo užleisti pozicijas rinkoje. Prekybininkai atveš ankstyvųjų daržovių iš kitų šalių, jos išstums lietuviškas. Jei bus užtektinai šilumos, vienu metu sunoks ir ankstyvos, ir vėlyvesnės veislės, todėl gali atsirasti šviežių ankstyvųjų daržovių perteklius ir dalį derliaus teks išmesti.

Daržovių augintojus guodžia tik tai, kad dėl vėlyvo pavasario vis dar paklausios pernykštės daržovės, jų kaina kyla, sandėliai tuštėja.

Rizikavo ir nudegė

Pernai gavę rekordinį derlių ūkininkai rizikavo ir sėjo iš pietinių šalių atvežtą sertifikuotą žieminių kviečių, rapsų sėklą. Jau dabar aišku, kad prarastas budrumas brangiai kainuos, rizika nepasiteisino.

„Didžiuliai žieminių laukai iššalę, rapsų padėtis tragiška“, - teigia Šilutės rajono ūkininkų sąjungos vadovas K.Andrijauskas. Tokia pat nelaimė ištiko ir kitų Klaipėdos krašto rajono žemdirbius. K.Andrijauskas teigia, kad žieminiai nukentėjo dėl klimato svyravimo. Atšalus orams besniegius pasėlius išdžiovino vėjas, nepadėjo ir atlydžiai. „Į laukus dabar liūdna žiūrėti - juk tiek daug investuota. Laikantis šiuolaikinių technologijų apsėti hektarą rapsų kainuoja 1000, kvietrugių - 700 litų. Visos investicijos perniek, iššalusius pasėlius teks kultivuoti ir sėti vasarinius.

K.Andrijauskas teigia, kad ir tokiomis sąlygomis Šilutės krašte vešėtų rugiai, tačiau ūkininkai mažai jų beaugina dėl anksčiau smukusių kainų. Dabar jos pakilusios, bet ūkininkai labiau linksta prie kviečių. Po rekordinio pernykščio derliaus ūkininkai prisėjo iš Pietų Europos įvežtos sėklos. Juk kiekvienas nori gauti didesnį derlių, todėl ir rizikavo, nors žieminiai iššąla ne pirmąsyk.

Žieminiai dar lede

Šiaurės Lietuvoje per šalčius sniego užteko, žieminiai dar po sniegu, tačiau įšalę į ledą, jiems gali grėsti uždusimas, nerimauja ūkininkas R.Juknevičius. Optimizmo mažai, vėlyvas pavasaris žieminiams nepalankus, jie mažiau šaknijasi, mažiau papildomų stiebų augina, todėl ir derlius mažėja.

Vasarinių javų ir rapsų derlius statistiškai gaunamas vienu trečdaliu mažesnis. Jei visos sąlygos bus palankios vasariniams, galima tikėtis jau ne rekordinio, o tik vidutinio metų derliaus.

„Tokia jau ūkininkų dalia: vieną vasarą duona su medumi, o kitą gali neturėti ir duonos“, - primena liaudies išmintį R.Juknevičius.

Mindaugas Kuklierius, Žemės ūkio viceministras:

Teigti, kad dėl iššalusių žieminių kviečių ir rapsų nuostoliai bus milijoniniai, dar per anksti. Reikia palaukti dar bent porą savaičių. Žemaitijoje nukentėjo ne visi pasėliai, yra ir gerų vietų. Atsėti vasarinius teks kai kuriems Suvalkijos ūkininkams. Kol dalis laukų dar po sniegu, nuostoliai neaiškūs.

Drausti pasėlius neprivaloma, tačiau apsidraudę ūkininkai gali tikėtis žalos atlyginimo. Draudikai jau renka informaciją apie nuostolius.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder