Verslo konfederacija: PVM lengvata šildymui reikalinga ne visiems

Kiek padidėtų sąskaitos už šildymą?

Seimas nutarimu, lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas gyvenamosioms patalpoms tiekiamai šilumos energijai ir karštam vandeniui bus taikomas iki 2013 m. pabaigos. Vyriausybė siūlo šį terminą pratęsti iki 2014 m. pabaigos.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kritikuoja šį siūlymą. Konfederacijos atstovų nuomone, tokia lengvata yra iš esmės ydinga, nes ji taikoma visiems gyventojams, kurie naudojasi centriniu šildymu, įskaitant ir tuos, kuriems lengvatos nėra būtinos.

Atsisakius šios lengvatos ir peržiūrėjus socialinio rėmimo programas, LVK skaičiavimais, šalies biudžetas galėtų sutaupyti apie 200 mln. litų kasmet. Ši lengvata, LVK atstovų nuomone, taip pat yra kliuvinys ir beprasidedančiai būsto renovacijos programai, nes neskatina gyventojų taupyti šildymui išleidžiamų lėšų.

Konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, paklaustas, kaip būtų nustatoma pajamų suma, kurią gaunantis gyventojas būtų pripažįstamas jau nereikalingas lengvatos, pripažino, jog tai dar reikėtų įvertinti.

„Reikėtų laikytis protingumo, proporcingumo kriterijų. Tie, kurie uždirba 7 ar 10 tūkstančių litų per mėnesį, neturėtų būti šios paramos gavėjai. Ir taip pat akivaizdu, kad šios paramos gavėjai turėtų būti gaunantys minimalią algą, turintys daug vaikų asmenys. Yra tam tikra skaičiavimo metodika, galima dėl jos diskutuoti, ieškoti tų ribų, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė V. Sutkus. – Pirmiausia reikėtų kalbėti apie patį principą, dėl kurio nesutariama: ar lengvata taikoma visiems, ar tik tiems, kurie gyvena nepasiturinčiai ir turi problemų mokant už šildymą. Konfederacija turi tokią nuomonę, kad ši parama turi būti tikslinė“.

LVK mokesčių komisijos pirmininkas ir Vyriausybės sudarytos mokesčių darbo grupės narys Marius Dubnikovas mano, kad atskaitos tašku nustatant pajamų ribą galėtų būti vidutinis atlyginimas.

„Darbo grupėje šis klausimas sulaukė labai daug dėmesio ir prieita išvados, kad šios lengvatos reikėtų atsisakyti. Didesnį nei vidutinį atlyginimą, kuris dabar yra apie 2 tūkst. litų, gauna 50 proc. dirbančiųjų. Uždirbant vidutinį atlyginimą, lengvatos panaikinimas nedarytų labai didelės įtakos išlaidoms. Likusi dalis gyventojų galėtų reikalauti tokios paramos“, – sakė M. Dubnikovas.

Jo teigimu, viešojoje erdvėje sklando neteisingas mitas, kad PVM lengvata sudaro žymią už šildymą sumokamos sumos dalį. „Jeigu šildymas kainuoja per mėnesį 500 litų, lengvata sudaro apie 60 litų. Kalbos, kad lengvatos panaikinimas padidintų sąskaitas 200 litų, yra netiesa“, – tikino M. Dubnikovas.

Progresiniams mokesčiams nepritaria

Trečiadienio spaudos konferencijoje, be lengvatinio PVM šildymui, LVK atstovai aptarė ir kitus klausimus, susijusius su Vyriausybės siūlomais mokesčių pakeitimais, kuriems antradienį po pateikimo pritarta Seime.

LVK atstovai išreiškė nuomonę, kad neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimas būtų sveikintinas žingsnis, taip pat jie pritaria pasiūlymui didinti papildomą NPD, taikomą už pirmą vaiką.

Konfederacija palaiko siūlymą įvesti Sodros įmokų „lubas“, kas, LVK teigimu, sumažintų darbo užmokesčio apmokestinimą, leistų įmonėms mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams, mažėtų korupcija ir nelegalūs atsiskaitymai, didėtų gyventojų perkamoji galia ir vidaus vartojimas.

LVK nepritaria iniciatyvai įvesti progresinius mokesčius. Tokio mokesčio administravimas, konfederacijos atstovų manymu, būtų sudėtingas, o ekonominė nauda abejotina; didėjantis apmokestinimas skatintų dalį pajamų slėpti, didintų šešėlį, progresiniai mokesčiai skatintų didelę pridėtinę vertę generuojančios kompetentingos darbo jėgos emigraciją, darbo vietas mūsų regione steigti ketinančiam verslui palankesnės sąlygos susidarytų kaimyninėse valstybėse.

LVK pritaria Vyriausybės siūlymui pratęsti lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymą kompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, nenustatant šios lengvatos galiojimo termino. Taip pat išreikštas pritarimas pasiūlymui pratęsti pelno mokesčio lengvatą dar 5 metams investicinius projektus vykdančioms ir į esminį technologinį atsinaujinimą investuojančioms įmonėms.

Alkoholio akcizų pakeitimais, LVK nuomone, yra pažeidžiamas silpnųjų gėrimų (sidro, silpnųjų vynų) balansas, lyginant su paprastu vynu, kuriam akcizas keliamas tik 12 proc., tuo tarpu sidrui ir silpniesiems gėrimams net 47 proc. Konfederacija siūlo arba mažinti akcizo didinimą bent iki 30 proc. silpniesiems gėrimams, arba didinti vynams iki 20 proc.