Žvejai ir vėl nesutarė dėl kvotų

Konferencijos rengėjai tvirtina, jog lietuviai, taip pat ir prie pat jūros gyvenantys, šviežiomis žuvimis aprūpinami labai silpnai, o parduotuvėse daugiausia galima rasti importuotų žuvų produkcijos. Esą ši sritis tokia miglota, jog nėra net aiškių skaičių, kiek eilinis lietuvis suvartoja žuvų per metus - skaičiai svyruoja nuo 2-3 iki 15 kg.

Mitybą pasiūlė reguliuoti reglamentais

Vienas iš konferencijos organizatorių, Seimo narys Dainius Kepenis dar prieš prasidedant konferencijai sakė, jog šiuo metu žuvininkystės sektoriuje yra labai daug problemų, kurias bus bandoma spręsti "Vakarų ekspreso" ne sykį aprašytomis Žuvininkystės įstatymo pataisomis.

"Kvotų paskirstymas yra viena didžiausių problemų, nes rinkos monopolizavimas niekada nėra naudingas organizuojant aprūpinimą, o šiuo atveju - aprūpinimą žuvimis. Pateikti įstatymo pakeitimai yra skirti vienodoms sąlygoms sudaryti, atsisakant privilegijų ir nelygių galimybių. Tikiuosi, jog taip pavyks subalansuoti šio sektoriaus konkurencingumą", - teigė D. Kepenis.

Jis pasirėmė ir specialistų pateiktais skaičiais: pasirodo, jog žvejyba tolimuosiuose rajonuose, kitaip nei Europos Sąjungos šalyse, Lietuvoje yra populiariausia ir per metus sugeneruoja beveik 10 mln. eurų, kai žvejyba priekrantėje atneša 0,4 mln. eurų, o Baltijos jūroje - 2,4 mln. eurų.

"Kvotos buvo dalijamos taip, kad ne tik žuvys iš tolimųjų regionų, bet ir iš Baltijos jūros neatkeliauja iki Lietuvos ir yra parduodama Danijoje, Švedijoje ir kitur, kur pelningiau", - tvirtino Seimo narys.

Netrūko ir keistų minčių. D. Kepenis teigia pasigendantis reglamentų, kokį maistą ir kokiomis proporcijomis žmonės kasdien turėtų vartoti.

"Mitybos sistemoje turime įvesti tvarką pradedant nuo žuvų", - aiškino D. Kepenis.

Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas priminė, jog šiuo metu derinimas dėl įstatymo pataisų vis dar vyksta. Tikimasi sulaukti visų pasiūlymų, tada su išvadomis įstatymo pakeitimo projektas bus derinamas Vyriausybėje ir galiausiai dėl jo priėmimo ar nepriėmimo turės spręsti Seimas.

"Pagrindinis pakeitimas - kvotos koncentracijos sumažinimas nuo 40 iki 20 procentų. Toks buvo pirminis pasiūlymas, tačiau teikiame ribos mažinimą iki 25 procentų ir laukiame kitų institucijų variantų", - teigė A. Bogdanovas.

Žuvų nėra, nes nėra kur perdirbti

Klaipėdos Žuvininkystės vietos veiklos grupės pirmininkas Arvydas Žiogas teigė, jog lietuviai daugiau šviežių žuvų gautų, jei būtų rastas kelias žvejams tiesiogiai prieiti prie vartotojo.

"Šiandien už šprotų kilogramą mokama 12 centų, strimelių - 20-25 centų, plekšnių - 16-25 centų. Tik menkė brangsta - nuo 90 centų pakilo iki 1,40 euro. Galime pažiūrėti, kokios kainos prekybos centruose - strimeles parduodame už 25 centus, o parduotuvėje perkama vos ne už pustrečio euro. Jei pavyktų prieiti arčiau prie vartotojo, galėtume atpiginti ir prisidėti prie problemų sprendimo", - aiškino A. Žiogas.

Pasak pirmininko, žuvų gaudytojai jas parduoda užsienyje dėl kainos ir dėl to, jog Klaipėdoje nebėra perdirbamosios pramonės. Čia likusios kelios menkę perdirbančios įmonės dirba su importine žaliava.

"Daugiausia menkių išvežama į Lenkijos perdirbimo fabrikus, iš kur produkcija sėkmingai patenka į Prancūzijos ir Vokietijos prekybos tinklus", - aiškino A. Žiogas.

Anot žvejo, didžiulė problema, kad per 20 metų susiklostė praktika, jog žuvininkystė reguliuojama Žemės ūkio ministerijos specialistų. Esą dėl to kyla problemų ir konfliktų, mat juos administruoja žmonės geriausiu atveju atėję iš žemės ūkio, nors žuvininkystės specifika visai kitokia. Esą per metus jaučiama, jog sąlygos prastėja ir dirbti vis sudėtingiau, juolab kad į sprendimų priėmimą žuvų sektoriaus verslininkai įleidžiami nebent stebėtojo teisėmis.

Apie mokslininkų vaidmenis šnekėjęs Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto lektorius Antanas Kontautas pridūrė, jog daugelį metų mokslininkai žuvininkystės srityje nebuvo pageidaujami, lėšų moksliniams tyrimams praktiškai nebuvo skiriama. Tik dabar jaučiamas suaktyvėjimas, mat visame pasaulyje mažėjant žuvų išteklių reikia mąstyti apie šio verslo persiorientavimą.

"Negalima tiesiog atmesti žuvininkystės sektoriaus, net jei jis duoda mažai naudos. Apie sektoriaus ateitį turime galvoti kitaip: ką padaryti iš pagauta žuvis neštų naudą ir pridėtinę vertę - galime galvoti apie žvejybinį turizmą, tam tikrų kooperatyvų steigimą su pirminiu žuvų perdirbimu ir taip toliau", - teigė mokslininkas.

Vėl ginčijosi dėl kvotų

Tarp konferencijoje pasisakiusių žvejų netrūko konfrontacijos. Žvejai vėl kėlė anksčiau paminėtą kvotų klausimą. Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila teigė, jog norint, kad ant lietuvių stalo atsirastų šviežių žuvų, būtina atsakingai prižiūrėti šį verslą.

"Per paskutinius penkerius metus Žemės ūkio ministerija mums suteikia pagalbą kabutėse, o žvejybines įmones stumia į bankrotą", - teigė jis ir priminė kovos dėl kvotų istorijas: kaip teismų keliu išsireikalavo perskirstyti kvotas, kaip žvejai dėl tokių veiksmų negavo kompensacijų ir pan.

"Tikimės, kad registruotos įstatymo pataisos visiems žvejams, o ne vienam leis gaudyti strimelę ir šprotus. Tada ant lietuvių stalo galės patekti šviežios žuvys", - tvirtino A. Bargaila.

Minėtos bendrovės vadovas ir Žvejų ir žuvų perdirbėjų asociacijos "Baltijos žvejas" pirmininkas A. Aušra tikino, jog ieškant atsakymo, ar bus šviežių žuvų ant stalo, reikia atsižvelgti į daugybę aplinkybių, o pirmiausia į tai, kad mūsų geografinė padėtis niekada nesąlygojo didelio žuvų vartojimo.

"Mes bandome lygintis su suomiais, estais ir kitomis šalimis, kur žiema trunka penkis mėnesius. Tose šalyse kitoks klimatas, ten neauga tai, kas auga pas mus, todėl ir jų racionas kitoks. Kitas dalykas, tai perkamoji galia. Kodėl Vilniuje šviežių žuvų daugiau nei Klaipėdoje? Todėl, kad ten ambasados, ministerijos, daug užsienio svečių, o rinka iškart į tai sureaguoja", - svarstė A. Aušra.

Nors A. Aušra teigė žadėjęs nekalbėti apie kvotas, jis negalėjo tylėti po A. Bargailos pasisakymo. A Aušra prašė nespekuliuoti ir teismų sprendimais: juk šnekėta ne apie kažkokią vieną bendrovę, o tai, kad kvotos turi būti skirstomos įstatymu, o ne ministro įsakymu.

Jis priminė istoriją, kad jo vadovaujama įmonė dar Kazimieros Prunskienės valdymo laikais susigundė gaudyti ne itin pelningus šprotus ir strimeles, mat Lietuva galėjo prarasti kvotas. Daug metų buvo dirbama, investuojami milijonai litų perkant naujus laivus, tačiau prieš maždaug 5 metus šiam verslui tapus pelningu staiga sukilo "nepelningos žuvų" žvejoti nenorėję žvejai ir dabar reikalauja kitaip skirstyti kvotas.

"Visame pasaulyje kvotos dalijamos istoriniu principu, remiantis statistika. Negalima kvotų dalinti pagal skundų kiekį, ar todėl, kad ji pabrango ir ją užsinorėjo gaudyti kažkas, tad galima ir atiduoti. Mums linkėčiau išlikti teisine valstybe", - pareiškė A. Aušra.