Justina ir Vitalija, verslininkės iš Zarasų:
Etiketėse jau dažniau žiūrime į kainas eurais. Žinoma, būna dar kartais, kad susimąstom, kiek litais kainuoja, bet jau rečiau. Įsivedus eurą didelių trikdžių nepajutom. Kad kainos pakilo, labai jaučiasi. Ypač kavinėse, paslaugų sferoje. Euro minusas tas, kad lito gaila, pliusas, jog mus suartina su Latvija, kuri irgi eurą turi. Kadangi mes turime verslus Zarasuose, mums labai gerai, kad latviai atvažiuoja. Jiems dabar kur kas paprasčiau, kai valiutos nereikia keisti, kainas gali lengviau palyginti.
Vytautas Čepas, psichologas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys:
Pasiklausykit, kaip žmonės tarpusavyje šneka: jie vis dar skaičiuoja viską litais. Pavyzdžiui, sako: mano pensija tiek ir tiek litų, mano atlyginimas litais... Sunku žmonėms bus litą iš galvų išmušti.
Pavyzdžiui, aš vieną dieną Klaipėdoj nuėjau į prieplauką ir nusipirkau kavos. Sumokėjau 1,6. Vienas gurkšnis ir nebėra. Tada galvoju: nieko baisaus, tokia pigi kava - tik pusantro lito. O tik vėliau prisiminiau, kad eurais mokėjau. Kai padaugini iš 3,5 ir suskaičiuoji, kiek iš tikrųjų kainuoja... Katastrofa! Kaip gaila pinigų!
Nėra kalbos, kad viskas pabrango. Ir stipriai. Ypač dabar yra gera proga didinti kainas, nes vasaros sezonas, tuoj kainų litais nebematysime. Aš pats, nors psichologas, pagaunu save galvojantį: „oi, tik 50 centų“, bet, kai paskaičiuoji, tas 50 euro centų nėra mažai... Aš manau, kad tie, kam daugiau kaip 60 metų, iki gyvenimo pabaigos dar viską vers į litus, nes litai mūsų kraujyje.
Jelena, pensininkė:
Nepripratau prie euro, parduotuvėse vis dar žiūriu į litus. Man lito labai gaila. Kai bus kainos tik eurais nurodomos, turbūt vis tiek teks litais skaičiuoti. Įvedus eurą kainos labai pakilo, jos pas mus tiesiog fantastiškos. Mano dukra gyvena Vokietijoje ir kiek teko su ja apie kainas kalbėti, pas mus daug kas kainuoja gerokai brangiau. Baisu, kad kai litais kainų neberašys, viskas dar labiau brangs, mat žmonės negalės palyginti, bus pamiršę, kiek kas kainavo.
Elvyra Žebertavičiūtė, kino ir teatro aktorė:
Aš dar žiūriu į litus. Stengiuosi nežiūrėti, bet vis tiek akį į kainą litais užmetu, kad maždaug susigaudyčiau, kiek prekė kainuoja. Vien tik su kainomis eurais jausčiausi netvirtai, tarsi ant liepto siūbuojant (juokiasi, - red. past.).
Vieni produktai, kuriuos perku, pabrango, kiti atpigo. Aš, atvirai kalbant, per daug neskaičiuoju.
O ką čia priskaičiuosi? Kiek parašyta, tiek ir mokėsi. Brangių prekių neperku. Perku tai, kas reikalinga.
Aušra Maldeikienė, ekonomistė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė:
Aš visiškai pripratau prie kainų eurais. Manau, kad galbūt daugelis žmonių tiesiog nenori priprasti. Mano supratimu, norint išmokti plaukti, reikia pradėti plaukti. Kai įsivedėm eurą, aš sau paprasčiausiai neleidau mąstyti dviem valiutomis, nes per daug laiko užima viską versti. Žinoma, psichologiškai sunku buvo pamatyti savo atlyginimą eurais, bet kainos irgi atrodė labai mažos. Galiu pasakyti, kad kai kas tikrai pakėlė kainas, o kai kur jos kaip tik sumažėjo. Pavyzdžiui, už savo pietus aš moku šiek tiek brangiau nei mokėdavau litais. Kas atpigo? Turguose yra kai kurie dalykai atpigę, taip pat buities technika. Praėjusią vasarą buvau nusižiūrėjusi šaldytuvą, kurio norėčiau. Šią vasarą jis kainuoja vos ne 100 eurų pigiau. O dėl baimių, kad neberodant kainų litais, jos dar labiau kils... Žinote, aš esu žmogus, kuris sąmoningai niekam blogo nelinki ir nedaro, todėl esu linkusi galvoti, kad ir kiti taip elgsis.
Nereikia galvoti, kad visi ims ir tave labai skriaus. Tie, kas taip mąsto, dažniausiai patys visus ir skriaudžia.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą